Černivcai

Černvcai (Чернівці, Černivci), Černivcia, miestas Ukrainos pietvakariuose, Karpatų priekalniuose, abipus Pruto upės; Černivcų srities centras.

Černivcai (2018)

267 100 gyventojų (2020). Plentai ir geležinkeliai į Ternopilį, Suceavą (Rumunija), Bălţi (Moldavija). Oro uostas. Naftos perdirbimo, lengvosios pramonės įrangos gamyba, medienos apdirbimas, baldų, siuvimo, tekstilės (medvilnės) ir trikotažo, avalynės, chemijos, maisto (mėsos, aliejaus, cukraus, alaus) pramonė. Meninių dirbinių fabrikas.

3 aukštosios mokyklos, tarp jų universitetas (įkurtas 1875). Muzikinis dramos, lėlių teatrai. Filharmonija. Kraštotyros (įkurtas 1863; vienas seniausių Ukrainoje), liaudies architektūros ir buities, meno muziejai. Botanikos sodas.

Černovcai; Černovicai

Architektūra

Trys 17–18 a. medinės cerkvės, tarp jų Šv. Mikalojaus cerkvė (1607) – seniausias medinis statinys Bukovinoje. Akmenų mūro Švč. Mergelės Marijos Gimimo cerkvė (18 a.), klasicistinė gimnazija ir rotušė (19 a.), Bukovinos metropolito rezidencija (19 a. antra pusė, dabar universitetas), teatro rūmai (20 a. pradžia).

Istorija

Archeologiniais duomenimis, Černivcai įkurti 12 a. antroje pusėje. Pirmąkart paminėti 1408. Nuo 14 a. vidurio priklausė Moldavijos kunigaikštystei. 16 a. 4 dešimtmetyje su ja atiteko Turkijai, 1774 – Austrijai.

Nuo 1786 laisvasis miestas, stačiatikių vyskupijos, 1875 tapusios autokefaline metropolija, sostinė. Nuo 19 a. vidurio Bukovinos pramonės centras. Čia apsigyveno daug vokiečių (1875 įkurtas jų universitetas) ir žydų (dauguma jų išžudyta per II pasaulinį karą).

1916 Černivcai užimti Rusijos kariuomenės. 1918–40 ir 1941–44 priklausė Rumunijai. 1940 Černivcai užimti SSRS kariuomenės ir perduoti Ukrainos Sovietų Socialistinei Respublikai (tapo srities centru).

2271