Kùdaba Česlovas 1934 07 24Kabilninkas (nuo 1964 Naročius) 1993 02 19Vilnius, lietuvių geografas, politikas. Habil. dr. (fiziniai m.; geogr. m. dr. 1972). Kovo 11 Akto signataras. Glacigeninio reljefo Lietuvoje tyrimų pradininkas.
Išsilavinimas ir veikla
1954–59 studijavo Vilniaus universitete (P. Šinkūno ir A. Basalyko mokinys; 1956 dalyvavo Žemdirbystės instituto dirvožemių tyrimo ekspedicijoje Pajūrio žemumoje); baigęs mokslus jame dėstė. 1964–68 Gamtos fakulteto dekanas, 1978–86 Hidrologijos ir klimatologijos katedros, 1986–90 – Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros vedėjas; profesorius (1974). 1982–93 Inžinerinės fotogrametrijos laboratorijos, 1986–93 Kartografijos laboratorijos mokslo vadovas. 1983–87 Žinijos draugijos Mokslų apie Žemę tarybos pirmininkas. 1987–90 Lietuvos kultūros fondo valdybos, 1990–93 Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkas. 1988 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, 1988–90 Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Gotlando komunikato signataras (1989). 1959–89 Lietuvos komunistų partijos narys, 1989–90 savarankiškosios Lietuvos komunistų partijos ir jos centro komineto narys. 1990–92 Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
Česlovas Kudaba
Moksliniai tyrimai
Tyrė Lietuvos reljefą: išnagrinėjo ledyno pakraštinių darinių morfologinę sudėtį, skulptūrines makroformas, kampinius moreninius masyvus ir dubumines glaciodepresijas, iškėlė naują ledyninės kilmės dubaklonių (rinų) susidarymo koncepciją (pirmasis pastebėjo, kad rinos sudaro lankų planinę formą ir būna išsidėsčiusios lygiagrečiai ledyniniams dariniams). Nustatė pagrindines apledėjimo teritorijos stadijų ir fazių ribas Lietuvoje. 1993 už kraštotyrinių monografijų ciklą apdovanotas J. Basanavičiaus, 1994 (po mirties) už nuopelnus ekologijos ir gamtosaugos srityje V. Adamkaus premija.
Paskelbė daugiau kaip 1000 mokslinių publicistinių straipsnių iš geografijos, aplinkosaugos, kraštotyros, kitais kultūros klausimais.
Veikalai
Parašė monografiją Lietuvos aukštumos (1983), apie 15 kraštotyros knygų apie Lietuvą, geografines keliones; svarbiausios: Kur Nemunas teka (1970), Kalvotoji Žemaitija (1972), Geografinės kelionės ir atradimai (1980 išleista 22003), Nerimi (1986), Kalvotoji Aukštaitija (1988), Apie Lietuvos žemę (su R. Krupicku, 1992), Septyni keliai iš Varnių (1993, Kudirkos premija 1993), Lietuvos žemė (su R. Krupicku, išleista 2000), Žemės giedra (išleista 2004).
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1984)
J. Basanavičiaus premija (1993)
V. Adamkaus premija (1994; po mirties)
Atminimo įamžinimas
1997 įsteigta Č. Kudabos vardo premija (Česlavo Kudabos premija). Vilniaus universiteto botanikos sode, Kairėnuose, jam atminti pastatytas vardinis suolelis (2004).
L: Profesorius Česlovas Kudaba Vilnius 1996; Pėsčiojo riterio dalia Kaunas 2005.
3021