Cezaris Graužinis

Graužnis Cezaris 1967 10 21Vilnius, lietuvių teatro režisierius. 1990 baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje (A. Gončiarovo mokinys). Nuo 1994 Lietuvos muzikos akademijos (nuo 2004 Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1997–2002 ir Malmö (Švedija) aukštosios teatro mokyklos, 2000 ir Helsinkio teatro akademijos dėstytojas. Nuo 1989 režisavo spektaklių Lietuvos (Badas 1989, pagal K. Hamsuną, J. Mišimos Panelė Chan 1994, R. Vitraco Meilės misterijos 1997) ir užsienio šalių teatruose. 1996 Vilniuje įkūrė teatro trupę Lietuviško teatro Naujosios kartos bendrija (G. Büchnerio Voicekas 1996). 2007–09 Helsinkio teatro Viirus, nuo 2016 Patrų municipalinio regioninio teatro Dramos mokyklos meno vadovas.

Cezaris Graužinis

C. Graužinis. Spektaklio R. Schimmelpfennigo Arabiška naktis scena (2003, dailininkė A. Šulcaitė, © LATGA, 2020; priekyje Fatima – B. Arsobaitė)

2003 įkūrė cezario grupę; svarbesni spektakliai: R. Schimmelpfennigo Arabiška naktis (2003, Auksinis scenos kryžius 2004, su kitais), W. Shakespeare’o Užsispyrėlės tramdymas (2004), Lietuvos diena (2007), Viskas arba nieko (2009), Nutolę toliai (2010, pagal P. Širvį, Auksinis scenos kryžius 2011), P. C. de Marivaux Dar viena meilės staigmena (2013), Dr. Faustas (2014, pagal Chr. Marlowe), Tamošius Bekepuris (pagal K. Binkį), Kuprota meilė (pagal I. Šeinių, abu 2016).

Režisavo užsienio šalių (Švedijos, Suomijos, daugiausia – Graikijos) teatruose; svarbesni spektakliai: Procesas (2000), No Return (2005, abu pagal F. Kafką), A. Čechovo Trys seserys (2001, 2019), W. Shakespeare’o Makbetas (2002), Žiemos pasaka (2005), Karalius Lyras (2009) ir Julijus Cezaris (2015), Dafnis ir Chlojė (2006, pagal Longą), Kaligula (2007, pagal A. Camus), S. Becketto Belaukiant Godo (2008), Zorba (Tikras pasakojimas) (2009), De Sadas – Žiustinai (2010), Déjà vu (2011, pagal F. Kafką), Sofoklio Karalius Edipas (2012), Aischilo Septynetas prieš Tėbus (2016) ir Agamemnonas (2018), J. Genet Tarnaitės (2018), Mes ne kvailiai (2020, pagal D. Charmsą).

B. Dauguviečio auskaras (2011).

1706