Chabãrovsko krãštas (Хабаровский край, Chabarovskij kraj) yra Rusijoje, Tolimuosiuose Rytuose, prie Ochotsko ir Japonijos (Totorių sąsiauris) jūrų. Pietuose ribojasi su Kinija. Plotas 788 600 km2. 1,49 mln. gyventojų (2002). Gyvena rusai (86,4 %), ukrainiečiai (6,1 %), nanajai, evenkai, ulčiai, nivchai, evenai, baltarusiai, totoriai. Centras − Chabarovskas (600 500 gyventojų, 2002), kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų; 2002): Komsomolskas prie Amūro (286,7), Amurskas (52,3), Nikolajevskas prie Amūro (30,6). Miesto gyventojų 80,5 % (2001). Gyventojų vidutinis tankis 1,9 žm./km2 (2002). Chabarovsko kraštas suskirstytas į 17 rajonų. Kraštui priklauso Šantarų ir kitos salos. Chabarovsko kraštas įkurtas 1938.
Šiaurėje yra Suntar Chajatos kalnagūbris (didžiausias aukštis 2933 m), lygiagrečiai su Ochotsko jūra krantu eina Džugdžuro kalnai, pietuose yra Turano, Burejos, Badžalo kalnagūbris, Sichote Alinio kalnų šiaurinė dalis. Yra žemumų: didžiausia – Amūro vidurupio (pelkėta) žemuma. Klimatas musoninis. Sausio vidutinė temperatūra pietuose −22 °C, šiaurėje iki −40 °C, pakrantėje nuo −18 iki −24 °C, liepos atitinkamai 20 ir 15 °C. Šiaurėje per metus iškrinta 400−600 mm, pietuose − 600−800 mm (lygumose ir kalnų rytiniuose šlaituose), kalnuose 1000 mm kritulių. Didžiausios upės: Amūras, jo intakai Bureja, Amgunė, Usūris, Aniujus, Maja (Aldano intakas), Učiuras (Majos intakas). Didžiausi ežerai: Čiukčiagyras, Bolonė, Udylis, Orelis. Dirvožemiai daugiausia rudžemiai, išplautžemiai, šlynžemiai, salpžemiai. Miškingumas apie 50 %; daugiausia auga kedrai, kėniai, maumedžiai, eglės, pušys. Džugdžuro (įkurtas 1990, plotas 806 300 ha), Bolšechechciro, Komsomolsko, Burejos, Botčio rezervatai.
Chabarovsko krašte dideli akmens ir rusvųjų anglių, naftos ir gamtinių dujų, apatitų, geležies, mangano rūdų ištekliai. Kasama anglys (2,3 mln. t, 2001), cinko, vario, alavo rūdos, auksas. Mineralinės versmės. Naftos perdirbimas (6,6 mln. t naftos, 2001), juodoji ir spalvotoji metalurgija, laivų, lėktuvų, žemės ūkio, energetikos ir liejimo mašinų, metalo pjovimo, medžio apdirbimo staklių, dyzelinių generatorių, televizorių, skalbyklių gamyba, chemijos ir farmacijos, biochemijos, siuvimo, trikotažo, miško ruošos, medžio apdirbimo, baldų, popieriaus ir plaušienos, maisto (daugiausia žuvų apdorojimo ir konservavimo, jūros produktų perdirbimo) pramonė.
Žemės ūkio naudmenos užima 695,5 tūkst. ha. Auginama avižos, miežiai, kviečiai, sojos, bulvės, daržovės. Veisiama daugiausia galvijai, kiaulės. Paukštininkystė. Bitininkystė. Chabarovsko krašto šiaurėje – elnininkystė; ganyklos užima apie 26 % krašto teritorijos. Žvėrininkystė. Medžioklė. Žvejyba; gaudoma krevetės, krabai, moliuskai, renkami dumbliai. Per Chabarovsko krašto pietinę dalį eina Transsibiro, per vidurinę dalį – Baikalo–Amūro magistraliniai geležinkeliai. Laivuojama apie 3200 km upių; didžiausi uostai – Chabarovskas, Komsomolskas prie Amūro. Jūrų uostai Vanine (keltai į Cholmską), Nikolajevske prie Amūro, Ochotske. Tarptautinis oro uostas Chabarovske. Naftotiekis Ocha (Sachalinas)–Komsomolskas prie Amūro. Optinis ryšių kabelis Rusija (Chabarovskas–Nachodka)−Korėja–Japonija (nuo 1995).
799
Lietuviai
Po II pasaulinio karo Chabarovsko krašto uostuose Vanine ir Sovetskaja Gavanėje veikė dideli kalinių persiuntimo lageriai, iš kurių kaliniai (tarp jų daug lietuvių, atvežtų iš SSRS okupuotos Lietuvos) laivų triumuose buvo gabenami į Magadano srities lagerius. Lietuvių politinių kalinių buvo lageryje Stroitelstvo Nr. 507 (335 žm., 1952), Stroitelstvo Nr. 508 (510 žm., 1952), Komsomolsko prie Amūro (570 žm., 1952), Izvestkovajos, De Kastri, Baikalo–Amūro magistralės ir kituose lageriuose. Kaliniai dirbo statybose, kasyklose, žemės ūkyje, tiesė ir prižiūrėjo kelius, geležinkelius, kirto mišką. 1950 10 į Chabarovsko kraštą iš Lietuvos atvežta tremtinių (1953 buvo 750). Dauguma jų pateko į miško kirtavietes palei Choro upę. Tremtiniai kirto ir plukdė mišką, gabeno, krovė rąstus, rovė kelmus, tiesė kelius rąstams gabenti; dalis dirbo žemės ūkio darbus. Iškirtus miškus vienoje vietoje gyvenvietės buvo naikinamos, tremtiniai keliami į kitas vietas. Gyveno barakuose taigoje. Daug tremtinių (ypač vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių) mirė nuo išsekimo ir ligų, žuvo arba buvo sužaloti miško darbuose. 1957 lietuviai iš Chabarovsko krašto ėmė grįžti į Lietuvą. Kai kurių gyvenviečių (Kijos, Kutuzovkos) kapinėse yra lietuvių kapų. 1990–92 kai kurių tremtinių palaikai parvežti į Lietuvą. Krašte tebegyvena lietuvių, sukūrusių mišrias šeimas.
1077