Chaimo Frenkelio paminklas Šiauliuose (2014, skulptorius Romualdas Kvintas; © LATGA, 2020)

Šiaulių Aušros muziejaus Chaimo Frenkelio vila (pastatyta 1908)

Freñkelis Chaimas 1857Ukmergė 1920Vokietija, Lietuvos pramonininkas, mecenatas. Žydų kilmės.

Išsilavinimas ir verslo pradžia

Mokėsi Valažino (dabar Minsko sritis, Baltarusija) ješivoje, bet jos nebaigė ir išvyko mokytis odų išdirbėjo amato į Balstogę. Baigęs mokslus, kartu su broliu atidarė odų perdirbimo dirbtuvę Ukmergėje. 1879 atvyko į Šiaulius ir įsigijo odų rauginimo dirbtuves miesto pakraštyje, kur su 10 samdomųjų darbuotojų pradėjo gamybą.

Verslo plėtra

Iš pradžių visa produkcija gaminta rankomis, bet plėtojantis verslui, didėjant darbininkų skaičiui gamybą imta sparčiai mechanizuoti. 1894 Ch. Frenkelio odų fabrike įrengtas garo katilas, 1900 – pirmasis Šiauliuose elektros generatorius ir elektros apšvietimas, pirmieji mieste telefonai, išgręžti arteziniai šuliniai. Ch. Frenkelio odų fabrikas tapo didžiausiu Rusijos imperijoje odos pramonės fabriku, jame išdirbtos odos (daugiausia avalynei gaminti) buvo tiekiamos kariuomenei, išvežamos į Rusijos gilumą, Lenkiją, Prancūziją. Žaliavos fabrikui buvo atsivežamos ir iš Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus, Indijos. Ch. Frenkelis tapo vienu turtingiausių Lietuvos žmonių. Sekdami jo pavyzdžiu, 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Šiauliuose pradėjo veikti ir kiti odų perdirbimo fabrikai (Nurokų, Choronžickių, Rogalinų), Šiauliai tapo vienu didžiausių odos pramonės centrų pasaulyje.

1901 Ch. Frenkelio fabrike kasmet buvo išdirbama 100 000 odų. 1905 pasaulinėse parodose Briuselyje ir Paryžiuje šio fabriko odos buvo pripažintos geriausiomis ir apdovanotos aukso medaliais. Fabrikas ypač išgarsėjo, kai 1906 pradėjo gaminti aukščiausios kokybės neperšlampamus raudonuosius padus (odų rauginimui buvo naudojama iš Afrikos atvežama mangrovinių miškų medžių žievė, kurios veikiama oda nusidažydavo raudonai ir tapdavo itin atspari drėgmei). 1914 fabriko apyvarta siekė 15 mln. rublių, jame dirbo daugiau kaip 800 darbininkų.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijos kariuomenei traukiantis iš Lietuvos, dalis fabriko mašinų evakuota į Rusiją, kita dalis sunaikinta vietoje, didžiuliai pagamintos odos ir žaliavos sandėliai išgrobstyti. Ch. Frenkelis su šeima pasitraukė į Rusiją, po 1917 Spalio perversmo – į Vokietiją.

Labdaringa veikla

Ch. Frenkelis buvo žymiausias Šiaulių mecenatas, pastatė ir padėjo išlaikyti Šiaulių senelių prieglaudą (dabar Šiaulių universiteto centriniai rūmai), pirmąją mieste ligoninę. 1908 įkūrė ugniagesių komandą, kurią sudarė 30 fabriko darbininkų, apmokytų gesinti gaisrus, pastatė religinę mokyklą žydų bendruomenės vaikams, kurioje mokėsi 300 berniukų, 1914 – mokyklą mergaitėms. Pastatė sinagogą, savo namuose leido įsikurti Šiaulių žydų gimnazijai.

Atminimo įamžinimas

1908 greta fabriko pastatyta Ch. Frenkelio vila (pavyzdinis secesijos stiliaus gyvenamasis namas) 1993 tapo Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniu. 2014 Ch. Frenkeliui Šiauliuose pastatytas paminklas.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką