chalcedònas (pagal Mažosios Azijos sen. miesto Chalkedono vardą), oksidų klasės mineralas SiO2; mikrokristalė kvarco atmaina. Pagal spalvą skiriamas paprastasis (pilkas, pilkai melsvas, pilkai žalsvas) ir dailusis (įvairių spalvų) chalcedonas; spalvą suteikia geležies oksidų ir hidroksidų, mangano, nikelio priemaišos. Pusiau skaidrus (skaidrios būna plonos plokštelės). Blizgesys šilko, vaško arba matinis. Kietumas 6−7. Tankis 2550−2690 kg/m3. Neskalus. Lūžis kriauklėtas. Spalvotos chalcedono atmainos: agatas (koncentriškai juostuotas), chrizoprazas (žalias), heliotropas (žalias su raudonomis dėmėmis), karneolis (raudonas), oniksas (juostuotas), safirinas (žydrai pilkas, blyškiai mėlynas), sarderas (rausvai rudas, rudas), serdolikas (oranžinis, rožinis, rausvai geltonas). Chalcedonas susidaro iš hidroterminių tirpalų vulkanizmo baigiamosiose stadijose, dehidratuojantis silicio geliui, silicitinių ir karbonatinių nuosėdų diagenezės stadijoje.
melsvasis chalcedonas (safirinas)
Randamas dažniausiai vulkaninių uolienų tuštumose, plyšiuose (gyslų, varveklių, žeodų pavidalo); pasitaiko nuosėdinėse uolienose (pseudomorfozių pavidalo).
Naudojamas kaip abrazyvas, apdailos akmuo, iš chalcedono gaminama papuošalai, mechaninių laikrodžių guoliai. Chalcedono telkinių yra Brazilijoje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kazachijoje, Madagaskare, Rusijoje, Urugvajuje.