chaldėjų apeigos

chaldjų ãpeigos, ryt srų ãpeigos, Asirų Rytų Bažnyčios (chaldėjų Bažnyčios) apeigos. Priklauso Rytų apeigų liturgijos tradicijai.

Liturgijos ypatybės

Eucharistijos šventimo ypatybės: 2 skaitiniai iš Senojo Testamento ir 2 iš Naujojo Testamento; 3 anaforos (Tado ir Morkaus, Teodoro Mopsuestiečio, Nestorijaus); Mišių tekstai paveikti Senojo Testamento, artimi Didachei ir Ipolito Romiečio (apie 170–235 ar 236) veikalams; komunija teikiama dviem pavidalais (raugintos duonos ir vyno); vietoj žodinės išpažinties atliekama tyli atgaila. Krikšto apeigos sudarytos pagal Eucharistijos modelį, Santuokos apeigos panašios į stačiatikių; dvasininkų Šventimai yra trijų laipsnių – diakonatas, kunigystė ir vyskupystė; žegnojamasi dviem pirštais iš dešinės į kairę. Iš Jeruzalės apeigų perimtos Liturginės valandos papildytos naujais tekstais, skirtais visoms savaitėms ir šventėms, 8 a. pabaigoje–9 a. pradžioje įterpta malda Tėve mūsų, 12 a. pabaigoje–13 a. pradžioje pridėta naujų dalių, o dėl pirmykščio papročio jas švęsti kartu su Mišiomis Šv. Rašto skaitiniai įtraukti tik į Velykų tridienį.

Liturginiai metai

Liturginiai metai suskirstyti į laikus: Apreiškimo (atitinka adventą), Kristaus apsireiškimo, gavėnios, Velykų, apaštalų, vasaros, Elijo ir kryžiaus (visi po 7 savaites), Mozės ir pašventinimo (abu po 2 savaites). Dauguma Jėzaus Kristaus švenčių kaip kitų krikščionių, Švč. Mergelei Marijai skirtos dvi šventės (gegužės 15 ir rugpjūčio 15), iš visuotinei Bažnyčiai bendrų šventųjų minimi tik keli (Jonas Krikštytojas, Petras ir Paulius, Tadas, Andriejus, Jokūbas, Steponas), apie 30 dienų skirta vietiniams šventiesiems, yra graikų ir sirų Bažnyčios Tėvų, kankinių, išpažinėjų, visų mirusiųjų minėjimo dienos, švenčiamos Dievo vaišės (krikšto vandens šventė).

Liturginės knygos ir drabužiai

Svarbiausios liturginės knygos: kunigų knyga (atitinkanti stačiatikių euchologijų), kanoninių valandų knyga, Psalmynas, skaitinių knyga ir kitos. Chaldėjų apeigose vartojamos sirų ir arabų kalbos. Kunigo liturginiai drabužiai – sujuosta alba su trimis raudonais arba juodais kryžiais ant peties, sukryžiuoti orarijus (stula) ir lininė mantija, diakono – alba ir per kairįjį petį permestas orarijus.

Architektūros ypatybės

Bažnyčios paprastų architektūrinių formų, be vidaus puošybos ir klauptų; moterys ir vyrai stovi atskirai.

Istorija

Chaldėjų liturgija pradėjo klostytis 1 a. Mesopotamijos žydų diasporoje (manoma, kad krikščionybę čia skleidė apaštalas Tomas) ir sirų bendruomenėje, sukrikščionintoje vieno iš 72 Jėzaus Kristaus mokinių Tado (Adajo) ir jo pagalbininko Morkaus (Mario).

Seniausi išlikę liturginiai tekstai – Tado ir Morkaus anaforos 3 a. vid. ir 4 a. pabaigos nuorašai. Liturgija, veikiama sirų ir graikų kultūrų, šv. Efraimo Siro mariologijos bei Teodoro Mopsuestiečio kristologijos ir nestorijonybės (5 a. pab.), galutinai susiklostė 6–7 a. Asirų Rytų Bažnyčioje, keista 8–9 ir 12–13 amžiuje.

2919