Chalkedòno susirinkmas, ketvirtasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas, vykęs 451 Chalkedone. Sušaukė Bizantijos imperatorius Markianas išspręsti Aleksandrijos ir Antiochijos teologų kristologinį ginčą, besitęsiantį nuo Efeso susirinkimo (431). Efeso sinode (449) pripažintas Euticho mokymas ir atmesti popiežiaus Leono I Didžiojo kristologiniai teiginiai.
Chalkedono susirinkime dalyvavo apie 500 graikų vyskupų ir legatai iš Romos. Chalkedono susirinkimas pasmerkė Nestorijaus mokymą apie dviasmenę Jėzaus Kristaus prigimtį ir Euticho monofizitinę doktriną. Paskelbė kristologinę dogmą – Jėzus Kristus yra vienas asmuo – tikras Dievas, gimęs prieš visus amžius iš Tėvo, ir tikras žmogus, gimęs iš Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, – dviejų nesusipynusių, nekintamų, nedalomų, neišskiriamų dieviškosios ir žmogiškosios prigimčių, kurių savitumas išlieka viename asmenyje ir vienoje hipostazėje. Šiai dogmai suformuluoti didžioji dalis teiginių paimta iš Nikėjos (325) ir Konstantinopolio (381) Tikėjimo išpažinimų (Credo), dviejų Kirilo Aleksandriečio laiškų prieš Nestorijų, popiežiaus Leono I Didžiojo mokymo apie Jėzaus Kristaus visiškai dievišką ir kartu visiškai žmogišką prigimtis bei Kyro vyskupo Teodoreto dviejų Jėzaus Kristaus prigimčių vienybės formulės, apibūdinančios Dievo Gimdytojos sąvoką.
Chalkedono susirinkimas (freska, 1502, dailininkas Dionisijus, Dievo Motinos Gimimo soboras, Šv. Feraponto vienuolynas, Vologdos sr.)
Chalkedono susirinkimo dekretai buvo priimti kaip Bizantijos imperijos įstatymai; monofizitai jiems nepritarė (tai paskatino savarankiškų bažnytinių organizacijų Persijoje, Sirijoje, Armėnijoje radimąsi). Chalkedono susirinkimas siekė sustiprinti Bažnyčią kaip instituciją; praplėtė Jeruzalės (prijungęs Palestinos vyskupijas), Konstantinopolio (prijungęs Ponto, Azijos, Tarso teritorijas) patriarchatus. Paskelbė patriarchų sostų pirmumo eilę: Roma, Konstantinopolis (jo paskelbimui antruoju krikščionybės centru popiežius priešinosi), Aleksandrija, Antiochija ir Jeruzalė. Reikalavo vienuolių paklusnumo savo vyskupams, dvasininkams uždraudė dirbti žemės ūkio darbus, imtis verslo.
2709