charãkteris (gr. charaktēr – bruožas, ypatybė, žymė), asmenybės kryptingumą įprastomis aplinkybėmis atspindinčių ir valingų bruožų, pasireiškiančių tipiškais veiklos būdais, visuma. Asmenybės kryptingumą atspindintys bruožai atsiskleidžia iš dalies pastoviomis nuostatomis į kitus žmones (nuoširdumas, jautrumas, reiklumas, pasipūtimas), darbą (darbštumas, pareigingumas, atsakingumas), patį save (kuklumas, išdidumas, savimeilė, garbėtroška, savikritika). Valingieji bruožai (ryžtas, atkaklumas, drąsa, savitvarda) lemia nuostatų veiksmingumą. Žinant charakterio bruožus galima numatyti būsimus žmogaus veiksmus ir poelgius. Charakteris nėra įgimtas. Charakteriui formuotis reikšmės turi socialinė aplinka ir ugdymas, charakterio brandai ir pastovumui – amžius, patirtis, socialiniai pokyčiai, raiškai – įgimtos savybės (temperamentas, aukštosios nervinės veiklos tipas, kūno sudėjimas).
2580