Lyell Charles (Čarlzas Lãjelis) 1797 11 14Kinnordy (Anguso sritis, Škotija) 1875 02 22Londonas, anglų gamtininkas, geologas. Geologijoje taikomo aktualizmo metodo vienas kūrėjų. Londono karališkosios draugijos narys (1826), Sankt Peterburgo mokslų akademijos narys korespondentas (1871). C. von Linné ir Geologijos draugijos narys (1819), prezidentas (1835).
Išsilavinimas ir veikla
1819 baigęs Oksfordo universitetą (studijavo teisę, domėjosi geologija ir zoologija), persikėlė į Londoną. Tyrinėjo Anglijos ir Škotijos geologiją. Remdamasis J. Huttono iškeltais teiginiais, skleidė ir grindė aktualizmo ir uniformizmo pažiūras. Svarbiausiame veikale Geologijos pagrindai (The Principles of Geology 3 t., 1830–33) išryškino geologijos metodologinius principus, kurie turėjo reikšmės geologijos metodologijos plėtotei ir nulėmė jos tolesnę raidą. Įrodė, kad remiantis dabartinių reiškinių stebėjimais galima atkurti geologinius praeities įvykius. Paneigė G. Cuvier katastrofų teoriją; teigė, kad Žemės geologinė raida yra nuosekli ir nuolatinė, Žemės paviršiaus bruožus per ilgą geologinį laikotarpį suformavo fiziniai, cheminiai ir biologiniai procesai. Tyrė terciaro nuogulų stratigrafiją (jas suskirstė į eoceno, mioceno ir plioceno laikotarpius), metamorfizmo bei vulkanizmo reiškinius; pasiūlė uolienas skirstyti į nuosėdines, vulkanines, plutonines ir metamorfines. Knygoje Geologijos pradmenys (Elements of Geology 1838) aprašė Europos uolienas ir fosilijas.
Charles Lyell
Jo teoriniai teiginiai pagrindė evoliucinę biologiją ir pažiūras į Žemės raidą. Ch. Lyellio išvados knygoje Žmogaus senumo geologiniai įrodymai (The Geological Evidence of the Antiquity of Man 1863) padėjo Ch. R. Darwinui pagrįsti rūšių kilmės teoriją.
Svarbiausi veikalai
Geologijos pagrindai (The Principles of Geology 3 t., 1830–33 121875), Žmogaus senumo geologiniai įrodymai (The Geological Evidence of the Antiquity of Man 1863), Geologijos pradmenys (Elements of Geology 1838).
643