Charles Maurice de Talleyrand‑Périgord

de Talleyrand-Périgord Charles Maurice (Šarlis Morisas de Taleirãnas-Perigòras), Talleyrand 1754 02 02Paryžius 1838 05 17Paryžius, Prancūzijos valstybės veikėjas, diplomatas. Kunigaikštis. 1770–75 studijavo Paryžiaus Šv. Sulpicijaus seminarijoje, 1778 baigė teologiją Sorbonoje. Nuo 1780 Prancūzijos generalinis vikaras. 1789 Autuno vyskupas (kilus Prancūzijos revoliucijai parėmė naujos valdžios religinę politiką, ekskomunikuotas). 1792 buvo specialusis pasiuntinys Didžiojoje Britanijoje. Prancūzijos valdžiai pripažinus jį emigrantu 1794–96 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Grįžęs į Prancūziją Direktorijos paskirtas užsienio reikalų ministru, atsistatydino ir parėmė vadinamąjį Briumero aštuonioliktosios perversmą, po kurio Napoleonas Bonapartas tapo pirmuoju konsulu. 1797–99, 1799–1807 ir 1814–15 užsienio reikalų ministras, 1815 ministras pirmininkas; Vienos kongrese išsiderėjo Prancūzijai palankias taikos sąlygas, atsistatydino dėl valdžioje buvusių rojalistų priešiškumo.

Per 1830 Prancūzijos Liepos revoliuciją įtikino Orleano kunigaikštį Liudviką Pilypą priimti revoliucionierių pasiūlymą vainikuotis karaliumi. 1830–34 ambasadorius Didžiojoje Britanijoje, daug padarė, kad būtų įkurta neutrali Belgijos valstybė ir sudaryta Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Portugalijos ir Prancūzijos sąjunga.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką