Perrault Charles (Šarlis Però) 1628 01 12Paryžius 1703 05 16Paryžius, prancūzų rašytojas. C. Perrault brolis. Prancūzų akademijos narys (1671).

Parodijos ir poleminiai kūriniai

Parodijavo antikinės (poemos Burleskinė Eneida / L’Énéide burlesque 1648, Trojos sienos, arba Burleskos kilmė / Les Murs de Troie ou l’origine du burlesque 1653) ir galantinės (Meilės ir draugystės dialogas / Dialogue de l’amour et de l’amitié 1660, Veidrodis, arba Oranto persimainymas / Le Miroir ou la Méthamorphose d’Orante 1660) literatūros kūrinius. Poleminėje poemoje Liudviko Didžiojo amžius (Le Siècle de Louis le Grand 1687), dialoguose Senųjų ir moderniųjų autorių sugretinimas (Parallèles des Anciens et des Modernes 4 t. 1688–97) kritikavo klasicizmo taisykles, įrodinėjo, kad to laikotarpio rašytojai pranašesni už antikinius, nes mene pažanga tiek pat įmanoma kiek moksle, pabrėžė Liudviko XIV amžiaus privalumus, palyginti su Romos imperatoriaus Augusto vadinamuoju literatūros aukso amžiumi.

Pasakos

Išgarsėjo pasakomis folkloro siužetais Istorijos, arba Praėjusių laikų pasakos (Histoires ou Contes du temps passé, dar pavadinimu Mano Motušės Žąsies pasakos / Contes de ma mère l’Oye 1697), kurioms būdinga ironija, liaudiškas humoras. Ch. Perrault prancūzų literatūrinės fėjų pasakos pradininkas, veikęs tolesnę šio žanro raidą. Jo pasakų siužetais sukurta operų (G. A. Rossini Pelenė 1817, B. Bartóko Hercogo Mėlynbarzdžio pilis 1911), baletų (P. Čaikovskio Miegančioji gražuolė 1889, S. Prokofjevo Pelenė 1944). Lietuvių kalba išleista Ch. Perrault pasakų rinkinių (1910, 1923, 1939, 1940, 1949, 1991, 1999, 2001, 2005, 2006, 2011, 2012 ir pavienių pasakų.

510

Pero; -Šarlis Pero

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką