Charles Sanders Peirce (Niujorko viešoji biblioteka)

Peirce Charles Sanders (Čarlzas Sandersas Prsas) 1839 09 10Kembridžas (Masačusetso valstija) 1914 05 19Milford (Pensilvanijos valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas, inžinierius. Vienas semiotikos ir pragmatizmo pradininkų. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos narys (1877).

Išsilavinimas

1859 baigė Harvardo universitetą.

Pedagoginė ir kita veikla

1859–91 dirbo Jungtinių Amerikos Valstijų Pakrančių apsaugos tarnyboje. 1870–71 dar dėstė logiką Harvardo, 1879–84 – J. Hopkinso universitete Baltimorėje.

Idėjų ištakos

Ch. S. Peirceʼo kūrybai turėjo įtakos J. Dunso Škoto, I. Kanto, G. W. F. Hegelio filosofija.

Filosofijos samprata

Filosofiją skirstė į fenomenologiją (dar vadino faneroskopija ir kategorika), normatyvines disciplinas (logiką, etiką, estetiką) ir metafiziką. Filosofijos tikslas yra paaiškinti Visatos įvairovės vieningumą.

Metafizika

Savo metafiziką Ch. S. Peirceʼas siekė suderinti su krikščionybe. Plėtojo evoliucijos teoriją: Visata plėtojasi iš primapradžio chaoso meilės ir tvarkos, didėjančio protingumo link. Būties struktūroje skyrė pirmumo (angl. firstness), antrumo (angl. secondness) ir tretumo (angl. thirdness) sritis. Pirmumo lygmenyje absoliuti dvasia sukuria begalę galimų kokybių, idealių realybės projektų, arba grynųjų formų. Antrumo lygmuo – tai mąstomų kokybių aktualizacija, jų virtimas empiriniais esiniais, individualių objektų ir jų santykių visuma. Tretumo lygmuo yra tikroji būtis – bendrųjų sąvokų, dėsnių ir esmių sritis.

Pažinimo teorija

Ch. S. Peirceʼas plėtojo pragmatistinę pažinimo teoriją. Pragmatizmą (kitaip nei W. Jamesas) laikė loginės analizės, arba teisingo apibrėžimo, teorija. Teigė, kad sąvokų teisingumo kriterijus yra praktinis patyrimas, šiuo patyrimu nepatikrinamos sąvokos yra bereikšmės. Visos tiesos yra santykinės, priklauso nuo praktinės sėkmės ir empirinio pritaikymo. Teiginio teisingumas nustatomas remiantis jo loginiais sekmenimis ir to teiginio objekto panaudojimo praktine verte. Mokslo metodologijos pagrindu laikė falibilumo principą: mokslinis žinojimas turi būti nuolat tikslinamas šalinant klaidas, nepagrįstus tyrimo rezultatus ir keliant vis stipresnes hipotezes.

Semiotika

Matematinės logikos (ją laikė ženklų formaliąja teorija) tyrinėjimai paskatino Ch. S. Peirceʼą sukurti bendrąją ženklų teoriją – semiotiką. Ženklai susiję su logika: jie, kaip logikos formų raiška, yra mąstymo priemonė. Ch. S. Peirceʼas suformulavo trinarę žymėjimo struktūrą: ženklas A pažymi objektą (arba faktą) B interpretantui C. Interpretantas (sąvoka) traktuoja ženklą kaip kažkieno ženklą (t. y. reikšmės reprezentaciją, arba referentą), kurį gali perimti kitas interpretantas. Tai yra neribotos semiozės principas: dėl interpretanto ženklas paverčiamas kitais ženklais. Interpretantas yra privalomas elementas, interpretuojantis ženklą, susiejantis jį su objektu. Yra trys interpretantų rūšys: indukcija, dedukcija ir abdukcija (hipotezė).

Ženklo tipai

Ch. S. Peirceʼas skyrė tris ženklo tipus – ikoną, indeksą ir simbolį. Ikona yra toks ženklas, kuris vienu ar daugiau aspektų yra panašus į žymimą objektą (pavyzdžiui, portretas). Indeksas yra ženklas, kuris fiziškai susijęs su savo objektu arba yra jo veikiamas (vėtrungė, pagalbos šauksmas, beldimas į duris). Simbolis yra konvencinis ženklas, su savo objektu susietas atsitiktiniu ryšiu. Grynasis simbolis turi visuotinę reikšmę.

Įtaka

Ch. S. Peirceʼo idėjos turėjo įtakos semiotikos, struktūralizmo, pragmatizmo raidai.

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Santykių logika (Logic of Relatives 1870), Nuomonės įtvirtinimas (The Fixation of Belief 1877), Kaip padaryti mūsų idėjas aiškias (How to Make Our Ideas Clear 1878), Logikos studijos (Studies in Logic 1883).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką