chãzai, armėnų viduramžių liturginio giedojimo notacijos ženklai. Tiksli jų kilmė nežinoma, bet manoma, kad jiems atsirasti įtakos turėjo paleobizantinė notacija. Chazų notaciją išrado Stepanosas Siuneci (8 a.); buvo vartojama tik 8 ženklai. Apytikriai 13 a. jau vartota apie 40 pagrindinių ir apie 20 pagalbinių chazų. 15 a. sistema nustojo plėtotis. 18 a. pabaigoje ženklų tikslių reikšmių jau nebežinota. Ženklai rodė melodijos kryptį, žymėjo motyvus, melizmas, jubiliacijas, ritmikos bei interpretacijos niuansus. Chazų vartosena buvo glaudžiai susijusi su 8 dermių sistema ir giesmės žanru; leido improvizuoti pagal žinomus modelius. 19 a. pradžioje H. Limončianas (1768–1839) sukūrė naująją armėnų notaciją. Joje vartojami kai kurie chazai, tik jau kitokia reikšme. Vienas žymiausių senųjų chazų tyrinėtojų buvo armėnų muzikas klasikas Komitasas. Pagrindinis chazų tyrimo centras yra Jerevane, Matenadarane.
Šarakano melodija (12 a.), užrašyta chazais
2752