Chazãrų kaganãtas, 7–11 a. chazarų valstybė Juodosios jūros šiaurinėse pakrantėse, Šiaurės Kaukaze ir Volgos žemupyje. Sostinė Semenderas (Dagestanas), nuo 8 a. vidurio – Itilis (prie Volgos žiočių).
Valdė tiurkų dinastijos kaganai. 7 a. pabaigoje–8 a. pradžioje Chazarų kaganatas kariavo su arabais. apie 740 kaganas ir dauguma diduomenės išpažino judaizmą, kuris tapo valstybine religija.
Chazarų kaganatas pagarsėjo religiniu pakantumu ir gana aukštu kultūros lygiu: čia kūrėsi miestai, klestėjo prekyba (kaganatas kontroliavo svarbius prekybos kelius iš Azijos į Europą), plito žemdirbystė. 8 a. antroje pusėje Chazarų kaganatas apėmė teritoriją nuo Krymo iki Kamos, nuo Dniepro iki Kaspijos (daugelis Azijos tautų ją iki šiol vadina Chazarų jūra). Kaganatui buvo pavaldūs arba mokėjo duoklę alanai, vengrai, bulgarai, kitos gentys. 9 a. pabaigoje Juodosios jūros vakarinėse pakrantėse ir Dono stepėse įsitvirtinus pečenegams, stiprėjant Kijevo Rusiai, Chazarų kaganatas ėmė silpti. 965 Kijevo kunigaikštis Sviatoslavas Igorevičius sumušė chazarus, sugriovė Sarkelą (prie Dono) ir, pasak kai kurių istorijos šaltinių, Itilį. 10 a. pabaigoje–11 a. pradžioje Chazarų kaganatas iširo.
2271