Cheb (Chèbas), miestas Čekijos vakaruose, į pietvakarius nuo Karlovy Varų, netoli Vokietijos sienos, prie Ohřės upės.
Karaliaus Jurgio Podebradiečio aikštė Chebe
31 950 gyventojų (2020). Pro Chebą eina Prahos–Niurnbergo (Vokietija) geležinkelis ir plentas (Čekijos ir Vokietijos sienos perėja). Dviračių, kitų transporto priemonių, žemės ūkio, statybos mašinų, tiksliųjų prietaisų gamyba, metalo apdirbimas, elektrotechnikos, tekstilės (vilnų verpimo, kilimų), siuvimo, odos, statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, maisto (mėsos, alaus) pramonė. Netoli Chebo yra rusvųjų anglių ir lignito telkinys. Prahos universiteto filialas. Teatras. Miesto muziejus, galerija.
Architektūra
Šv. Mikalojaus ir Šv. Elžbietos bažnyčia Chebe
Romaninė pilis (1188, perstatyta gotikiniu stiliumi 1475–90) su koplyčia. Bažnyčios: romaninės – Šv. Mikalojaus ir Šv. Elžbietos (1220–70), pranciškonų (14 a.), Šv. Baltramiejaus (apie 1414); gotikos ir vėlyvojo baroko Šv. Klaros (1711, architektas Chr. Dientzenhoferis). Vėlyvojo baroko rotušė (1728, architektas G. B. Alliprandi), gotikiniai, renesansiniai ir barokiniai gyvenamieji namai.
Istorija
Pirmąkart paminėtas 1061. Čia 1125 pastatyta pilis, nuo 1129 vyko mugės. 1167 Chebas tapo viena Štaufenų dinastijos rezidencijų (vokiečių vadintas Egeriu). 1203 gavo miesto teises. Nuo 1322 priklausė Čekijai, vėliau Habsburgų imperijai. Ne kartą sugriautas per karus (husitų, Trisdešimties metų, Austrijos įpėdinystės). Nuo 19 a. pramoninis miestas.
1919 atiteko Čekoslovakijai. Tarpukariu – Sudetų vokiečių judėjimo centras. Po II pasaulinio karo dauguma Chebo vokiečių (apie 35 000) pabėgo ar buvo iškelti į Vokietiją.
2271
-Eger; -Ėgeris