chèderis (hebr. cheder – patalpa), žydų religinė pradinė mokykla. Iki 1945 veikė Rytų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose. Dažniausiai būdavo įrengiama mokytojo namuose. Mokydavo berniukus nuo 5 iki 13 metų. Pagal amžių juos suskirstydavo į 3 grupes. Jauniausieji mokėsi skaityti maldas, viduriniosios grupės berniukai studijavo Torą ir jos komentarus, parašytus vid. amžiais, vyriausieji – Talmudą. Mokytojas turėdavo 1–2 padėjėjus, kurie atvesdavo mokinius į chederius ir palydėdavo namo.
1455