chèmijos prãmonė, apdirbamosios pramonės šaka, perdirbanti neorganines ir organines žaliavas bei cheminių reakcijų būdu iš jų gaminanti įvairius produktus.

Chemijos pramonė pasaulyje

Chemijos pramonės įmonės gamina rūgštis (azoto rūgštį, druskos rūgštį, sieros rūgštį), šarmus (natrio hidroksidą, arba kaustinę sodą), druskas, sodą, amoniaką, chlorą, mineralines trąšas (azoto, fosforo ir kalio bei kompleksines; trąšų gamyba), dažus ir lakus, skalbiklius, ploviklius, valiklius ir kūno higienos priemones (parfumerijos ir kosmetikos pramonė), fotografijos medžiagas, vaistus ir vitaminus (farmacijos pramonė), sprogstamąsias ir nuodingąsias medžiagas, augalų apsaugos priemones, biochemijos gaminius (biochemijos pramonė), sintetines dervas, plastikus ir jų dirbinius, cheminį pluoštą (sintetinį ir dirbtinį bei siūlus), sintetinį kaučiuką, gumą ir gumos dirbinius (padangas, guminę avalynę), naftos perdirbimo produktus (nesočiuosius ir aromatinius angliavandenilius, metanolį ir kitus; naftos chemijos pramonė), kokso perdirbimo produktus (kokso chemijos pramonė) ir kita.

Vokietijos chemijos pramonės koncerno BASF AG gamykla Ludwigshafene

Chemijos pramonės žaliavų bazę sudaro kasybos ir apdirbamosios pramonės, žemės ūkio, miškų ūkio, pačios chemijos pramonės gaminamos medžiagos ir gaminiai.

Chemijos pramonės įmonių išsidėstymą lemia daugelis veiksnių. Fosforo trąšų įmonės statomos žemdirbystės, fosfatų gavybos, kalio trąšų – kalio druskų gavybos rajonuose. Plastikus dažniausiai gamina ekonomiškai stiprių valstybių chemijos kombinatai ir naftos chemijos įmonės. Cheminio pluošto gamybos įmonės paprastai veikia aprangos ir tekstilės arba naftos chemijos plėtros rajonuose. Sintetinis kaučiukas dažnai gaminamas dideliuose chemijos pramonės centruose. Parfumerijos ir kosmetikos, fotografijos medžiagų, farmacijos įmonės dažniausiai statomos dideliuose miestuose.

Pasaulio chemijos pramonės produkcija sudaro apie 15 % visos pramonės produkcijos (21 a. pradžioje). Belgijos chemijos pramonei tenka 40 % visos šalies pramonės produkcijos vertės, Baltarusijos ir Ukrainos – daugiau kaip 30 %, Rusijos, Olandijos – apie 25 %, Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Korėjos ir Šveicarijos – apie 20 %. Septynios valstybės – Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Kinija, Didžioji Britanija ir Italija pagamina apie du trečdalius pasaulio chemijos pramonės produkcijos. 1999 Jungtinių Amerikos Valstijų chemijos pramonės produkcijos vertė buvo 407,3 mlrd., Japonijos – 191,8 mlrd., Europos Sąjungos – 402,5 mlrd. eurų. 2001 Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 12 000 chemijos pramonės įmonių (daugiau kaip 1 mln. darbuotojų) pagamino daugiau kaip 70 000 įvairių produktų už 454 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (26 % pasaulio chemijos pramonės produkcijos). Europos Sąjungoje veikia 34 000 chemijos pramonės įmonių (1,7 mln. darbuotojų). Europos Sąjungoje daugiausia gamino Vokietija (24 % Europos Sąjungos chemijos pramonės produkcijos), Prancūzija (18 %), Didžioji Britanija (12 %), Italija (11 %), Belgija (8 %), Ispanija ir Olandija (po 7 %). Iš 30 pasaulio didžiausių chemijos pramonės bendrovių 17 yra Europos Sąjungos šalyse, šešios – Jungtinėse Amerikos Valstijose, penkios – Japonijoje, dvi – kitose Vakarų Europos šalyse. Daugiausia chemijos pramonės produkcijos gaminančios pasaulio bendrovės parodytos 1 lentelėje.

Daugiausia chemijos pramonės produkcijos eksportuoja Vokietija. Pagal plastikų ir jų dirbinių, vaistų, dažų ir lakų, fotografijos medžiagų eksportą pirmauja Vokietija, pagrindinių cheminių medžiagų ir produktų, sintetinio kaučiuko ir gumos dirbinių, mineralinių trąšų – Jungtinės Amerikos Valstijos, skalbiklių, ploviklių, valiklių ir kūno higienos priemonių – Prancūzija.

1

Istorija

Chemijos pramonės užuomazgų buvo jau apie 7000 prieš Kristų Viduriniuose Rytuose, kur amatininkai grynino druskožemius ir klintis stiklo gamybai. 6 a. prieš Kristų finikiečiai darė muilą. 10 a. Kinijoje buvo gaminami primityvūs sprogmenys. Viduriniais amžiais alchemikai mažais kiekiais gamino įvairius chemikalus. 1635 pirmieji anglų kolonistai Amerikoje pagamino salietrą parakui ir chemikalus odai išdirbti.

Chemijos pramonės pradžia laikoma 18 a. vidurys – Vokietijoje pradėjo veikti anilino dažų fabrikas. 1810 Didžiojoje Britanijoje, šiek tiek vėliau Prancūzijoje pradėta pramoninė sodos, 1850 Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, apie 1890 Vokietijoje – sieros rūgšties gamyba. 19 a. viduryje susintetintas dažiklis moveinas. 1870 pagamintas pirmasis dirbtinis plastikas celiuloidas buvo naudojamas šepečiams, šukoms, fotografijos juostoms (tuo išgarsino bendrovės Eastman Kodak Company fotoaparatus) gaminti. 19 a. pabaigoje chemijos produktai pradėti gaminti elektrocheminiu būdu (Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovėse Dow Chemical Company, Union Carbide, American Cyanamid). 19 a. Europoje buvo gaminama vaistai, mineralinės trąšos, kosmetikos priemonės. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje dažai, vaistai, sprogstamosios medžiagos buvo sintetinamos iš junginių, gautų perdirbus akmens anglių degutą. 1914 Vokietijoje pradėta gaminti amoniaką. Pirmasis pasaulinis karas paskatino dinamito gamybą (jis sudarė 80 % Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės Du Pont produkcijos). 20 a. 2 dešimtmetyje pradėta chemikalų gamyba iš naftos, 1930 pagamintas sintetinis kaučiukas.

Iš pradžių chemijos bendrovės specializavosi gaminti vienos ar kelių rūšių produkciją, vėliau produkcijos asortimentas plėtėsi. Iki Antrojo pasaulinio karo vyravo 3 bendrovės: Vokietijos IG Farbenindustrie AG, Didžiosios Britanijos ICI ir Jungtinių Amerikos Valstijų Du Pont. Po Antrojo pasaulinio karo chemijos bendrovės pradėjo jungtis su naftos perdirbimo bendrovėmis, tekstilės, odos fabrikais. 7–8 dešimtmečiais sustiprėjo iš IG Farbenindustrie AG susikūrusių bendrovių BASF AG, Bayer AG ir Hoechst AG pozicijos. Sparčiai plėtojosi specialiosios paskirties cheminių medžiagų gamyba radioelektronikos, maisto ir kitoms pramonės šakoms. 9–10 dešimtmečiais didelės chemijos bendrovės ėmėsi veiklos, tolimos nuo jų pagrindinės veiklos (aviacijos, kosmoso, elektronikos ir kitos pramonės produkcijos gamyba), perkėlė gamybą į kitas šalis.

Chemijos pramonė Lietuvoje

Lietuvoje chemijos pramonė pradėta plėtoti 19 a. pabaigoje. Buvo gaminama dažai, lakai, įvairios druskos ir rūgštys, kosmetikos prekės, vaistai. Dauguma chemijos pramonės įmonių buvo nedidelės, jose dirbo tik po keletą darbininkų. Didesnės įmonės (daugiau kaip 20 darbininkų) – Vokietijos kapitalo sieros rūgšties ir superfosfato fabrikas Union (įkurtas 1875) Klaipėdoje bei degiųjų dujų fabrikai Vilniuje (įkurtas 1864) ir Klaipėdoje, Aronsono ir Mazelio chemijos gamykla (įkurta 1893, gamino įvairias druskas, rūgštis, kosmetikos prekes) Vilniuje. 1908 Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) veikė 28 chemijos pramonės įmonės (jose dirbo 220 darbininkų), 1907 Klaipėdos krašte – 11 (229 darbininkai). Iki Pirmojo pasaulinio karo chemijos pramonės įmonės sudarė 4 % visų įmonių ir gamino 6–7 % visos pramonės produkcijos. Trūko vietinių žaliavų, vidaus rinka buvo nedidelė, todėl chemijos pramonė plėtojosi lėtai. 20 a. 3–4 dešimtmečiais chemijos pramonės įmonės gamino sieros rūgštį, superfosfatą, dažus, klijus, žvakes, gumos gaminius, muilą, kosmetikos priemones, medicinos reikmenis, degtukus ir kita. Didžioji depresija paveikė ir chemijos pramonę, 1932 gamyba ypač sumažėjo, 1934 atsigavo (2, 3 lentelės). 1938 Lietuvoje (be Vilniaus ir Klaipėdos kraštų) veikė 38 chemijos pramonės įmonės (be degtukų, gumos ir muilo fabrikų), jose dirbo 467 darbininkai. Klaipėdos superfosfato fabrike 1937 dirbo 156 darbininkai. Kaune veikė 2 gumos fabrikai: Inkaras (įkurtas 1933) ir Guma (įkurtas 1938); 1940 pradžioje dirbo 784 darbininkai. Alytuje ir keliuose kaimuose įkurtose įmonėse gamintas terpentinas. 1939 veikė 57 chemijos pramonės įmonės, jose dirbo 2058 žmonės.

2

Per Antrąjį pasaulinį karą dalis chemijos pramonės įmonių buvo sugriauta, nustojo veikti.

3

Po karo chemijos pramonė iš pradžių plėtojosi lėtai, buvo gaminama daugiausia buičiai skirta produkcija. Atstatytas gumos fabrikas Inkaras, be guminės avalynės, pradėjo gaminti ir techninius gumos dirbinius. Kaune išplėstas dažų fabrikas Chemikas. 1947–1956 veikęs Klaipėdos trąšų fabrikas Artojas (buvęs Union) kasmet pagamindavo 30 000–50 000 tonų superfosfato. Iki 1960 veikė apie 20 verslinės kooperacijos artelių, kurios gamino dažus, lakus, klijus, tirpiklius, rašalą, valiklius, skalbiklius, ploviklius, batų tepalą ir kita. Sparčiai didėjo terpentino ir kanifolijos gamyba (1939 pagaminta 35 tonos terpentino ir 152 tonos kanifolijos, 1961 – 478 tonos ir 1145 tonos). Pagal 1958 patvirtintą chemijos pramonės plėtros planą 1959 pradėtas statyti Kėdainių chemijos kombinatas (pirmąją produkciją pagamino 1963), 1960 – Vilniaus plastmasinių dirbinių gamykla (pirmoji produkcija 1961), 1961 – Kauno dirbtinio pluošto gamykla, 1962 – Jonavos azotinių trąšų gamykla (abi pradėjo veikti 1965). 1960 prie Liaudies ūkio tarybos įsteigta Chemijos pramonės valdyba rūpinosi naujų įmonių statyba, senų rekonstravimu, specialistų rengimu, jai buvo perduotos verslinės kooperacijos artelės. Didesnės artelės buvo pertvarkytos į chemijos fabrikus, mažesnės sujungtos. 7 dešimtmetyje pradėjo veikti Šiaulių padangų remonto įmonė, buitinės chemijos gamykla Spindulys Vilniuje, eksperimentinė polimerinių medžiagų gamykla (prie Vilniaus), klijų fabrikas Kaišiadoryse. 1965 Chemijos pramonės valdybai priklausė 13 įmonių. 1960–1964 chemijos pramonės gamybos apimtys padidėjo apie tris kartus, išplėstas produkcijos asortimentas, padaugėjo dirbančiųjų (daugiau kaip 10 000). 1970 visos buitinės chemijos gamyklos sujungtos į gamybinį susivienijimą Lietuvos buitinė chemija (svarbiausia įmone tapo Spindulys); buvo gaminama daugiau kaip 200 pavadinimų chemijos pramonės gaminių. 1970 likvidavus Chemijos pramonės valdybą susivienijimas tapo sąjunginio pavaldumo įmone. 1970–1982 chemijos pramonės gamybos apimtys padidėjo 2,1 karto. Buvo gaminama mineralinės trąšos, sieros, azoto ir fosforo rūgštys, metanolis, cheminis pluoštas, sintetinės dervos, plastikų dirbiniai, lakai ir dažai, sintetiniai plovikliai, buitinės chemijos prekės ir kita (4 lentelė). 1985 chemijos pramonės įmonės pagamino 4,2 % visos pramonės produkcijos. Chemijos pramonė buvo plėtojama daugiausia didinant gamybos plotus ir darbuotojų skaičių, menkai spręstos gamybos atliekų utilizacijos problemos, gaminamos produkcijos asortimentas neatitiko realios paklausos.

Atkūrus nepriklausomybę chemijos pramonė prarado žaliavų ir produkcijos realizavimo rinkas, atsirado investicijų ir gamybos atnaujinimo problemų. Gamybos apimtys labai sumažėjo, tik 1995 gamyba atsigavo (labiausiai farmacijos ir cheminio pluošto). 1995 chemijos pramonės įmonių pajėgumai buvo panaudojami tik 45,9 %, 1996 – 65 %. Didžiausios įmonės privatizuotos 1991–1996. Susikūrė bendrų su užsienio kapitalu įmonių, veikiančių įmonių antrinių bendrovių. 2001 įvairius chemikalus gamino daugiau kaip 110 įmonių (iš jų apie 30 individualių), gumos ir plastikų gaminius – daugiau kaip 300 (apie 130 individualių). Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijai (įkurta 1997 Vilniuje) priklausančios įmonės gamina daugiau kaip 80 % chemijos pramonės produkcijos. Didžiausios įmonės: Jonavos Achema (gamina azoto rūgštį, trąšas, dažus, klijus, amoniaką), Kauno Dirbtinis pluoštas (acetatinius siūlus) ir Naujoji Ringuva (skalbiklius ir kūno priežiūros produktus), Kėdainių Lifosa (sieros ir fosforo rūgštis, trąšas, aliuminio fluoridą), Vilniaus Plasta (vamzdžius, plėvelę, namų apyvokos reikmenis, polimerines čerpes), Alytaus chemija (avalynės priežiūros gaminius, grindų vašką, rankų kremą, lakus, dažus, klijus, kanifoliją, autokosmetiką, skiediklius, tirpiklius), Kauno Higėja (dažus, lakus, klijus, skalbiklius ir plaukų priežiūros priemones), Vilniaus Biosintezė (fermentinius preparatus). Lietuvos chemijos pramonės gaminiai 1990–2001 parodyti 5 lentelėje.

4

5

558

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką