chèminė technològija Lietuvojè, Lietuvoje cheminės technologijos tyrimai daugiausia susiję su vietinės žaliavos perdirbimu į statybines medžiagas, maisto produktus, su trąšų gamyba, naftos, plastikų perdirbimu, odų, tekstilės, dirbtinio ir sintetinio pluošto, buitinės chemijos gaminių gamyba. Žmonės jau senovėjė mokėjo savo reikmėms išdirbti odas, gamtiniais dažais dažyti audeklus, iš beržo tošies ir medienos, spygliuočių kelmų degti degutą.
Cheminės technologijos plėtotė Lietuvoje
Cheminės technologijos, kaip ir chemijos pramonės, pradžia – 19 a. pirmieji dešimtmečiai. Tuo metu Lietuvoje pradėjo veikti pirmieji fabrikai – spirito varyklos, alaus daryklos, vėliau, apie 19 a. vidurį, ėmė kurtis metalo ir odų apdirbimo įmonės – nedideli degiųjų dujų fabrikai, dažus ir lakus, kosmetiką gaminančios amatininkų dirbtuvės. 1875 Klaipėdoje pradėjo veikti sieros rūgšties ir superfosfato fabrikas. Po I pasaulinio karo veikė 48 chemijos įmonės, jos gamino gumos dirbinius, stiklą, popierių, celiuliozę, sieros rūgštį, superfosfatą, dažus, klijus, žvakes, degtukus, skalbiklius, muilą, terpentiną, techninius riebalus. Po II pasaulinio karo ypač intensyviai tirta vietinės mineralinės žaliavos ir jų naudojimas rišamosioms medžiagoms gaminti. Ištyrus kreidos mergelio telkinius pastatytos hidraulinių kalkių įmonės. Cheminės technologijos tiriamieji darbai sutelkti Kauno technologijos universitete, Vilniaus universitete ir Fizinių ir technologijos mokslų centre (1945–1992 Chemijos ir cheminės technologijos institutas, 1992–2010 Chemijos institutas). 1922 Lietuvos universitete (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) įkurtos Organinės chemijos technologijos (vedėjas J. Šimkus) ir Neorganinės chemijos technologijos (vedėjas P. Jodelė) katedros (nuo 1930 Cheminės technologijos katedra), Vilniaus universitete – Techninės chemijos katedra, pokario metais prijungta prie kitų katedrų, 1960 atkurta, nuo 1971 Polimerų chemijos katedra. A. Damušio prieš II pasaulinį karą atliktais klinkerio tyrimais, P. Jodelės, J. Mituzo darbais naudotasi kuriant cemento gamybos technologijas (1952 įkurta Akmenės cemento gamykla; nuo 1990 Akmencementas).
Cheminė technologija Kauno technologijos universitete
Kauno technologijos universitete 1960–90 tirtas druskų išskyrimas iš dolomito, molio naudojimas mineralinėms alyvoms ir aliejui gryninti, anhidritinio cemento savybės, degto dolomito naudojimas anhidritui aktyvinti, anhidrito kietėjimas (M. Martynaitis). Sukurta fosforo rūgšties gamybos atliekos – fosfogipso – naudojimo gipsinėms rišamosioms medžiagoms gaminti technologija, ištirtos šių medžiagų savybės, neatliekinė dihidratinio fosfogipso perdirbimo į beta statybinį gipsą technologija (1987 įdiegta Kėdainių chemijos kombinate; 21 a. pradžioje Lietuvoje gipsas ir jo gaminiai iš fosfogipso negaminami). Sukurta stiklo (elektrovakuuminio stiklo, bario stiklo, dar vadinamu lietuviškuoju bario krištolu), skystojo stiklo gavimo technologija (Kazys Strazdas, E. Pacauskas), atlikta daug tyrimų, susijusių su stiklo ir jo dirbinių kokybės gerinimu. Sparčiai plėtojantis chemijos pramonei, ypač mineralinių trąšų gamybai, sukurta naujų ir patobulintos esamos technologijos. Parengtos ir įdiegtos į gamybą granuliuotųjų, presuotųjų ir skystųjų kompleksinių trąšų su mikroelementais ir fiziologiškai aktyviomis medžiagomis, organinės kilmės atliekų naudojimo granuliuotosioms trąšoms gaminti technologijos (A. M. Sviklas). Kauno dirbtinio pluošto gamykloje pradėjus gaminti triacetatinį ir acetatinį pluoštą bei tekstūruotuosius siūlus imta tirti pluoštinių medžiagų irimą, šviesos veikiamo triacetatinio pluošto struktūros kitimus (A. Paulauskas ir kiti), apdailos medžiagų ir dažų atsparumą šviesai. Sukurta acetilceliuliozinių gaminių dažymo, audinių dažymo tiesioginiais dažikliais, apdailos epoksipropiliniais aminų dariniais, medvilninių audinių apdailos glamžumui mažinti būdų. 20 a. 10 dešimtmetyje tirtas celiuliozės ir jos pluoštų cheminis ir fizikinis modifikavimas (J. Zdanavičius), aromatinių epoksipropilaminų sąveika su celiulioze ir gautų produktų savybės (A. Žemaitaitis), celiuliozinių medžiagų modifikavimas dietilepoksipropilaminu, celiuliozės darinių acetilinimas, sintezė, patobulintos acetilceliuliozinių siūlų formavimo technologijos. Susintetinta vandenyje tirpių polimerų polikompleksų, ištirtos jų naudojimo galimybės tekstilės pramonėje ir vandenvaloje, katijoninių polimerų naudojimas tekstilės gaminių iš celiuliozinių pluoštų apdailai. Pagamintas radioaktyviojo jodo sorbentas (buvo naudojamas Ignalinos atominėje elektrinėje), flokuliantai nuotekoms valyti, sukurta katijoninio ir anijoninio poliakrilamido gamybos technologija, ieškoma būdų krakmolui modifikuoti ir modifikuotiesiems jo dariniams naudoti ne maisto pramonėje (A. Žemaitaitis ir kiti). Odoms ir kailiams išdirbti panaudoti gamtiniai tanidai, sukurtas avikailių taurinimo vario druskomis, odų trumpalaikio konservavimo būdai, ištirtas fermentinių preparatų naudojimas odoms plikinti, odų apdaila poliuretaniniu laku, keratino ir kolageno cheminiai pokyčiai vilnose, dažiklių sorbcija pluošte. 20 a. 8 dešimtmetyje pradėta sintetinti ir tirti polimerinius fotolaidininkus, jie panaudoti kopijavimo aparatų dažikliams gaminti. Susintetinta šiuolaikinėms technologijoms labai svarbių medžiagų – organinių puslaidininkių, elektriškai aktyvių vinileterių, krūvininkus pernešančių molekulinių stiklų ir polimerų; jie naudojami optoelektroniniuose prietaisuose (J. V. Gražulevičius ir kiti). Kuriami alternatyvių nenaftinės kilmės degalų (biodegalų) gavimo iš augalinės kilmės žaliavų būdai. Per 20 a. paskutinius 3 dešimtmečius diduma mokslinių darbų atlikta bendradarbiaujant su didžiausiomis chemijos pramonės gamyklomis, dažniausiai jų užsakymu: plėsta trąšų asortimentas, tobulintos trąšų gaminimo technologijos, silvinitas panaudotas jonitams regeneruoti, metanoliui gryninti, formaldehido ir metanolio išlakoms oksiduoti, sidabro nitratui gauti iš panaudotų katalizatorių, sidabro katalizatoriui regeneruoti.
Cheminė technologija Vilniaus universitete
Vilniaus universitete 1970–80 modifikuotos indenkumaroninės dervos pritaikytos geresnių savybių termoizoliacinėms medžiagoms gaminti, tirtos kenksmingų organinių tirpiklių pakeitimo vandeniu galimybės, vandenyje tirpių polimerų sintezė ir taikymas (G. Bajoras ir kiti). 21 a. pradžios tyrimai sutelkti į naujų paviršinio aktyvumo medžiagų, sorbentų, flokuliantų, jonitinių dervų, flotacijos reagentų sintezę ir jų taikymą pramonėje (R. Makuška ir kiti).
Cheminė technologija Fizinių ir technologijos mokslų centre
Fizinių ir technologijos mokslų centre (1945–1992 Chemijos ir cheminės technologijos institutas, 1992–2010 Chemijos institutas) 20 a. 6 dešimtmetyje buvo pradėti galvanotechnikos moksliniai tyrimai. 20 a. 6–9 dešimtmetyje institutas buvo vienas didžiausių galvanotechnikos ir su ja susijusių technologijų kūrimo centrų ne tik Lietuvoje. Jame sukurta apie 80 originalių šios srities technologijų, kurioms buvo patvirtinti prekės ženklai Limeda (Lietuvos metalinė danga) ir Likonda (Lietuvos konversinė danga). Limedos technologijos: galvaninių metalinių dangų nusodinimas iš elektrolitų tirpalų – blizgusis (viensluoksnis, dvisluoksnis, trisluoksnis), matinis ir juodasis nikeliavimas (A. Bodnevas, Algimantas Petrauskas), blizgusis variavimas iš rūgščiųjų ir šarminių elektrolitų tirpalų (L. Valentėlis, Vidmantas Povilas Kapočius), blizgusis cinkavimas ir jo lydinių dangų nusodinimas iš silpnai rūgščių ir šarminių elektrolitų tirpalų (R. Šarmaitis, Pranciškus Rimgaudas Dobrovolskis, Saba Jakobsonas), blizgusis alavavimas, alavo-bismuto ir alavo-švino dangų nusodinimas (V. Skominas), magnetinių kobalto lydinių dangų nusodinimas (V. Račinskas), tauriųjų metalų (aukso, paladžio, rodžio) ir jų lydinių dangų nusodinimas (K. J. Juodkazis, Petras Juzikis, S. Chotianovičius), galvanoplastikos procesai – dvisluoksnių konstrukcijų metalas-plastikas, antenų įrenginių, presavimo ir liejimo formų įdėklų su abrazyvinėmis dalelėmis ir kita gamyba nusodinant storas metalines dangas (A. Molčadskis), cheminių metalinių dangų nusodinimas – vario, nikelio, jų lydinių ir kitų metalų dangų autokatalitinis nusodinimas (P. A. Vaškelis ir kiti), plastikų paviršiaus paruošimas prieš metalinių dangų nusodinimą (Mudis Šalkauskas), aliuminio ir jo lydinių paviršiaus paruošimas prieš dengimą galvaninėmis dangomis (Zenonas Kaušpėdas), panaudotų elektrolitų tirpalų regeneravimas ir nukenksminimas (Mudis Šalkauskas, Henrikas Laumenskas, Romas Ragauskas). Likonda technologijos: cinko dangų bespalvis, vaivorykštinis, juodasis ir kitas chromatavimas, fosfatavimas (R. Šarmaitis, Vytautas Jurgis Burokas). Sukurtos technologijos buvo įdiegtos daugelyje Lietuvos ir buvusiose SSRS respublikų gamyklų, panaudotos kai kuriose Rytų Europos šalyse, Kuboje. Technologiniai darbai tęsiami toliau – bendradarbiaujama su kitomis šalimis (Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Vokietija, Japonija), kuriamos ir diegiamos naujos perspektyvios technologijos.
Cheminė technologija Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (iki 1996 Lietuvos žemės ūkio akademija, 1996–2011 Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2011–19 Aleksandro Stulginskio universitetas) ištirta karbamido ir neorganinių rūgščių bei aldehidų reakcijos ir gautų junginių savybės, tų junginių naudojimas granuliotosioms ir skystosioms kompleksinėms trąšoms gaminti (J. Ciparis, A. M. Sviklas, P. P. Janulis). Kiti tyrimai susiję su skystosiomis kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis mikroelementų, fiziologiškai aktyviomis medžiagomis (D. M. Brazauskienė), koncentruotos azoto rūgšties gamyba (Vida Marija Rutkovienė).
Bendrovėje Termoizoliacija sukurta garsą izoliuojančių medžiagų, kietosios mineralinės vatos gamybos, mineralinės vatos ir dolomitinių kalkių naudojimo silikatiniams dirbiniams gaminti technologijų (A. Kaminskas ir kiti).
Cheminės technologijos specialistų rengimas, literatūra
Cheminės technologijos specialistai (neorganinių ir organinių medžiagų, maisto produktų, silikatų technologijos, inžinerinės ekologijos) rengiami Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultete. Pirmąjį cheminės technologijos vadovėlį Chemija, pritaikyta menui ir amatams (Chemia z zastosowaniem do sztuk i rzemiosł 3 d. 1827–29) parašė I. Fonbergas. Pirmasis cheminės technologijos vadovėlis lietuvių kalba – J. Šimkaus Cheminė technologija, d. 1 Vanduo. Kuras – išleistas 1923. Svarbiausi vadovėliai ir monografijos: V. Jasiukevičius ir kiti Bendroji silikatų technologija (1963), Anicetas Kaušpėdas Cheminė technologija (d. 1 1971), A. E. Ancuta Surišto azoto technologija (1974), J. Ciparis ir kiti Cheminės technologijos procesai ir aparatai (1984), Kazys Strazdas ir kiti Silikatų technologijos pagrindai (1995), B. J. Leskauskas ir kiti Chemijos inžinerija (2006), A. M. Sviklas ir kiti Fosforo trąšos (2006). Nuo 1995 leidžiamas žurnalas Cheminė technologija.
2141
2509