chèremas (hebr. hērem – uždrausta), judaizme – bausmė, nurodyta Toroje.
Kilmė
Atsirado 5 a. prieš Kristų žydams grįžus iš Babilonijos nelaisvės ir įsiviešpatavus teokratijai. Galėjo būti skelbiamas vienam žmogui ar visai gyvenvietei, taikytas tik ypatingais atvejais. Sudarius Talmudą paliktas tik prakeikimas; cheremas beveik netaikomas.
Rūšys
Skiriamos 4 cheremo rūšys: papeikimas, sunaikinimas, ekskomunika ir prakeikimas.
Papeikimas atsirado 2 a. Babilonijoje; taikytas už bendruomenės vadovų negerbimą. Trukdavo 7 d., per kurias asmuo privalėjo būti namuose ir bendrauti tik su artimaisiais.
Paskyrus sunaikinimą būdavo konfiskuojama asmens nuosavybė.
Ekskomunika trukdavo 30 dienų ir galėjo būti pratęsta. Jos metu galima melstis sinagogoje, klausyti Toros skaitymo, bet privaloma įeiti ir išeiti pro atskiras duris.
Sunkiausia – prakeikimas, kurį paskyrus uždraudžiama bendrauti su kitais žydais, viešai studijuoti Torą, būti palaidotam žydų kapinėse, artimiesiems gedėti, konfiskuojama nuosavybė.
1455