Chester (Čèsteris), miestas Didžiojoje Britanijoje, Anglijos vakaruose, į pietus nuo Liverpulio; Češyro grafystės centras.
88 000 gyventojų (2019; aglomeracijoije 108 300 gyventojų).
Per Chesterį teka Dee upė. Maisto (sūrių, alaus), elektrotechnikos, statybinių medžiagų, chemijos pramonė. Turizmas.
Rytų vartai (1768) su laikrodžiu (1899, architektas Johnas Douglasas) Chesteryje
Architektūra
Išliko romėnų laikų miesto planas. 14 a. sienos juosia trapecijos plano senamiestį, 4 spindulinės gatvės apstatytos namais su galerijomis antruose aukštuose. Išliko daug vidurinių amžių pastatų, ypač fachverkinių. Katedra (12–15 a.), romaninė gotikinė Šv. Jono bažnyčia. Vidurinių amžių pilis (išliko tik bokštas) 1793–1820 perstatyta į klasicistinį visuomeninių pastatų ansamblį.
Istorija
Įkurtas 7 dešimtmetyje po Kristaus kaip romėnų legionų tvirtovė (5 a. pradžioje apleista). Po normandų užkariavimo – grafystės centras (nuo 1071). 13 a. klestėjo iš prekybos su Airija. 1241 su grafyste prijungtas prie karaliaus domeno. 14 a. nusekus Dee upei ir kaimynystėje išaugus Liverpuliui smuko. Savivaldos teisės (1506).
Per Anglijos revoliuciją Chesteris ir grafystė rėmė skirtingas kovojančiųjų puses. 1644–46 apsiaustas Chesteris buvo paskutinis svarbus rojalistų uostas.
2271