chloroflas (gr. chlōros – gelsvai žalias + phyllon – lapas), žaliasis augalų pigmentas. Chlorofilas sugeria saulės šviesos energiją ir ją naudoja fotosintezei. Susidaro chloroplastuose, juose telkiasi grūdeliais. Yra keletas chlorofilų: a, b, c1, c2, d ir bakterijose esantys chlorofilai.

Chlorofilo molekulės branduolį sudaro magnio porfirino kompleksas (keturi pirolo žiedai, kurių azoto atomai susijungę su magniu). Vienas nuo kito skiriasi tik kuria nors šonine grupe. Chlorofilo a (C55H72O5N4Mg; pav.) turi visi fotosintezėje dalyvaujantys augalai; chlorofilo b (C55H70O6N4Mg) turi aukštesnieji augalai ir žaliadumbliai; c1 ir c2 – rudadumbliai ir titnagdumbliai, d – raudondumbliai. Chlorofilo randama chloroplastų tilakoidų membranose kartu su baltymais, lipidais ir kitais pigmentais. Tamsoje gaminasi bespalvis chlorofilo pirmtakas protochlorofilidas (šviesoje jis virsta chlorofilu a, vėliau chlorofilu b). Chlorofilas absorbuoja mėlynuosius ir raudonuosius, bakterijose esantys chlorofilas – geltonuosius ir infraraudonuosius spindulius.

chlorofilas

2985

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką