chrizoelefantinà (gr. chrysos − auksas + elephantinos – padarytas iš dramblio kaulo), medinių skulptūrų puošybos technika senovės Graikijoje. Išskobtų kulto statulų arba biustų kūno dalys buvo dengiamos dramblio kaulo plokštėmis, drabužiai, plaukai ir triumfatorių vainikai – aukso lakštais, vietomis nusagstytais pusbrangiais akmenimis, stiklo akutėmis. Ypač buvo populiari klasikos laikotarpiu. Žymiausi chrizoelefantinos kūriniai: Atėnės Partenės statula Partenono šventykloje Atėnų akropolyje ir Dzeuso Olimpiečio statula Dzeuso šventykloje Olimpijoje (abiejų skulptorius Feidijas, 5 a. pr. Kr.). Kartais chrizoelefantina vadinamos ir smulkios antikinės skulptūrėlės vien iš tauriųjų medžiagų.
2972