ciandai, neorganiniai junginiai, molekulėje turintys ciano grupę CN–; cianido rūgšties druskos, kurių bendroji formulė MCN (čia M – vienvalentis metalas arba amonis). Šarminių ir šarminių žemių metalų cianidai – joniniai junginiai, gerai tirpsta vandenyje ir hidrolizuojasi (išsiskiria cianido rūgštis); oksiduojami virsta cianatais. Su daugeliu pereinamųjų metalų sudaro labai patvarius cianidinius kompleksinius junginius: K4Fe[(CN)6] (geltonoji kraujo druska), KFe[Fe(CN)6] (Berlyno mėlynasis), K3Fe[(CN)6] (raudonoji kraujo druska). Cianidai gaunami cianido rūgštį (amoniako ir metano oksidacinės amonolizės produktą) veikiant šarmais. Naudojami galvanotechnikoje (cianidiniai elektrolitai), cianavimui, yra cheminių procesų katalizatoriai, pigmentai. Cianidai labai nuodingi; patekę į organizmą tuoj pat paralyžiuoja audinių kvėpavimą, todėl mirštama nuo širdies nepakankamumo.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką