Čikãgos lietùviai
Iki I pasaulinio karo
Pirmieji lietuviai Čikagoje apsigyveno apie 1870. Per 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės lietuvių emigraciją Čikagoje susidarė didžiausia pasaulyje lietuvių išeivių kolonija. 1891 čia jau buvo apie 2000, 1898 – apie 8000, 1900 – apie 14 000 lietuvių. Dauguma jų dirbo metalurgijos įmonėse ir skerdyklose.
Šv. Kryžiaus bažnyčia (20 a. pirma pusė)
Nuo 1880 pradėta leisti lietuviškas knygas; 1886 ėjo žurnalas Želmuo. Lietuvišką literatūrą leido A. Olšausko (svarbiausias leidinys – laikraštis Lietuva, 1892–1920; Istorija Chicagos lietuviu 1900), M. Tananevičiaus (laikraštis Katalikas, nuo 1899) leidyklos. 1884 įsteigta pirmoji Šv. Jurgio Čikagos lietuvių savišalpos draugija veikė trumpai. Šv. Kazimiero karalaičio draugija, įkurta 1886, rūpinosi lietuvių katalikų parapijų steigimu. 1894 įkurta Šv. Jurgio parapija (1886–1902 pastatyta bažnyčia), 1900 – Šv. Juozapo, Dievo Apvaizdos, 1904 – Šv. Kryžiaus (veikia bažnyčia, pradinė mokykla), Šv. Mykolo, 1905 – Aušros Vartų, 1906 – Visų Šventųjų, 1911 – Šv. Kazimiero (1912 pastatyta bažnyčia ir mokykla), 1913 – Šv. Petro ir Povilo, 1914 – Nekaltojo Prasidėjimo (1915–52 veikė mokykla), 1927 – Marquette Parko Švč. Mergelės Marijos Gimimo (veikė seserų kazimieriečių vienuolynas, Šv. Kryžiaus ligoninė, bažnyčia, 1949 įsteigta lituanistinė mokykla) parapijos.
1891 įsteigta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino, 1892 – Kęstučio draugijos. 1892 J. Griniaus iniciatyva įkurta Lietuviška teatrališka draugystė, 1893 – Susivienijimo lietuvių Amerikoje I kuopa, 1899 – Vytauto, Paskolinimo ir Namų statymo draugijos, Socialinė politiška darbininkų draugija, 1904 – Lietuvių socialistų kuopa. Iš viso 1886–1900 Čikagoje įsikūrė 39 lietuvių draugijos (5 buvo uždarytos). 1900 ėjo laisvamanių anarchistų laikraštis Kūrėjas, 1902–03 socialistų laikraštis Čikagos darbininkas. 1901–10 veikė studentų šalpos draugija Aušra. 1903 įsteigtos lietuvių Šv. Kazimiero, 1912 – Lietuvių tautinės kapinės (Justice’e, Čikagos metropolinė teritorija; palaidoti Lietuvos prezidentas K. Grinius, J. Šliūpas, J. Budrys, J. Adomaitis-Šernas, V. Biržiška ir kiti; kai kurių palaikai po 1990 perlaidoti Lietuvoje). 1907 įkurta Jėzuitų ordino seserų kazimieriečių kongregacijos centras, 1907 – Lietuvių moterų, 1909 – Čikagos lietuvių (1954 vienijo keliolika lietuviškų draugijų, apie 5000 narių) draugijos.
Dievo apvaizdos parapijos beisbolininkai (20 a. 1 dešimtmetis)
Nuo 1910 veikė lietuvių evangelikų liuteronų Ziono (Siono), nuo 1951 – evangelikų liuteronų Tėviškės parapijos (2000 buvo apie 300 narių). 1910 Čikagoje veikė apie 500 lietuvių verslo įmonių (barų, saliūnų, maisto parduotuvių, kirpyklų ir kita). 1914 Čikagoje įkurta Amerikos lietuvių Romos katalikių moterų sąjunga, 1915 – Lietuvių katalikų spaudos draugija.
Tarpukaris
Šv. Kazimiero seserų vienuolyno pastatas ir koplyčia (1925)
Čikagos lietuviai rėmė nepriklausomą Lietuvą, vien 1919 surinko apie 50 t drabužių ir 60 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Lietuvos Raudonajam Kryžiui. 1918–22 veikė Lietuvių laisvamanių federacija, 1935–39 – draugija. 1919 įkurta Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos I apskritis, 1923 – Amerikos lietuvių proletarų meno sąjunga (nuo 1938 Lietuvių meno sąjunga). 1926 Čikagoje lietuviai turėjo 352 parduotuves, iš jų 298 maisto ir mėsos, 45 valgyklas, 175 užeigas, 52 degalines. Po Didžiosios depresijos (1929–33) išliko 118 maisto parduotuvių, 45 gamybos įmonės, 38 valgyklos ir ledainės bei kita. 1928 Čikagoje įsteigtas Lietuvos generalinis konsulatas. 1928 susikūrė Čikagos lietuvių golfo klubas, 1946 – filatelistų draugija Lietuva. 1930 Čikagoje gyveno 63 918 lietuvių.
1932 pradėta transliuoti radijo programa Margutis. 1933 S. Balzeko iniciatyva įkurta Amerikos lietuvių prekybos bendrovė. 1935 Marquette Parke atidengtas paminklas S. Dariui ir S. Girėnui. 1938 įkurta Lietuvių kultūros draugija, Čikagos Lietuvos vyčiai (turėjo chorą, tautinių šokių būrelį, liaudies instrumentų ansamblį), Vyčių sendraugių organizacija, Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos apskritis, 1940 – Lituanistikos muziejus. 1940 Čikagoje įkurta ALT (1985 Čikagoje ir jos priemiesčiuose buvo 592 nariai), 1944 jos iniciatyva BALF.
lietuvių stendas parodoje Čikagoje (1930)
20 a. antra pusė
Su BALF parama po II pasaulinio karo iš karo pabėgėlių stovyklų Vakarų Europoje į Čikagą atvyko apie 10 000 lietuvių; 1960 jų čia gyveno apie 75 000. 1949 Čikagoje ir jos priemiesčiuose prie lietuvių katalikų parapijų veikė 20 mokyklų. 1949 įsteigta lietuvių evangelikų reformatų parapija. 1949 įkurta Čikagos Mažosios Lietuvos lietuvių draugija, 1951 – Čikagos Mažosios Lietuvos bičiulių draugija, Lituanistikos institutas. 1949 įkurti lietuvių sporto klubai Grandis, Tauras, Ateitis, Perkūnas, Gintaras (du pastarieji 1955 susijungė į Nerį), 1951 – Lituanica; 1952 sudarytas Fizinio auklėjimo sąjungos vyriausiasis komitetas (nuo 1965 Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga). 1956 Čikagoje įsteigta Amerikos lietuvių dailininkų sąjunga. 1957 Čikagoje veikė daugiau kaip 300 lietuvių organizacijų.
1956, 1961, 1966, 1971, 1983, 1996, 2006, 2015 Čikagoje vyko Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuvių (Šiaurės Amerikos lietuvių) dainų šventės, 1957–80 – pirmos 6, t.p. 9, 10 (1992, 1996) ir 12 (2004) tautinių šokių šventės. 1957 įvyko pirmasis Čikagos lietuvių operos spektaklis. 1958 įsteigti Aukštesnieji pedagoginiai lituanistikos kursai (nuo 1960 Pedagoginis lituanistikos institutas), Amerikos lietuvių Montessori draugija (1963–95 Čikagoje veikė draugijos Kriaučeliūnų Vaikų nameliai). 1959 įkurta K. Donelaičio pradinė, 1964 – aukštesnioji, 1962 – S. Dariaus ir S. Girėno lituanistinės mokyklos (1992 sujungtos į Čikagos lituanistinę mokyklą). 1961 įsteigtas Lietuvių fondo centras, 1972 per antrąjį Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą įsikūrė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga.
Šeštoji lietuvių tautinių šokių šventė Čikagoje (1980)
Čikagos lietuvių demonstracija dėl Lietuvos laisvės (1990)
1977 įsteigta Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla. 1980 A. Kezio iniciatyva įsteigta lietuvių meno Galerija. 1982 įkurta Lituanistikos tyrimo ir studijų centras (2020 direktorius Robertas Vitas, pirmininkė Kristina Lapienytė), 1984 Ilinojaus universitete – Pasaulio lietuvių bendruomenės Lituanistikos katedra. Lietuviai marijonai (įsikūrė 1913) turėjo parapiją, kunigų seminariją (įkurta 1934), leido laikraštį Draugas, turėjo spaustuvę, knygų leidyklą. Nuo 1983 Čikagoje leistas žurnalas Pensininkas. 1983 Čikagoje įvyko antrosios Pasaulio lietuvių dienos (virš 80 renginių, tarp jų Pasaulio lietuvių bendruomenės seimas, Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas, Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuvių dainų šventė). 1989 daugelis Čikagos lietuvių organizacijų ir renginių persikėlė į Čikagos priemiestyje Lemonte įsteigtą Pasaulio lietuvių centras, čia veikia ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio misija.
1995–2008 Čikagoje Arvydo Reneckio iniciatyva transliuota Amerikos lietuvių televizija. 1999 atidengtas paminklas Lietuvos partizanams, įkurtas Žaltvykslės teatras.
21 a. pradžia
21 a pradžioje veikė JAV lietuvių bendruomenės Vidurio Vakarų apygardos Čikagos apylinkė (nuo 1952; 2020 pirmininkė Ingrida Strokovas), Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos skyrius, Balzeko lietuvių kultūros muziejus (nuo 1966), tautinių šokių kolektyvai Grandis, Lietuvos vyčiai, Spindulys, Suktinis (nuo 2005), kaimo kapela Sodžius. Čikagos lietuvių jaunimo centre (1957 įkurtas tėvų jėzuitų; 2020 tarybos pirmininkas Antanas Rašymas) veikia Baltijos jėzuitų plėtros projektas (tarybos pirmininkas Vytas Saulis), Čiurlionio dailės galerija (pirmininkė Viktorija Černičenko), Pasaulio lietuvių archyvas, Čikagos skautų vietininkija (vadė Lilija Gelažis), Čikagos lituanistinė mokykla (nuo 2017 direktorė Vida Rupšienė, apie 300 mokinių, apie 50 mokytojų). 2003 Aurimas Matulevičius įsteigė Čikagos lietuvių krepšinio lygą (2020 dalyvavo 17 komandų), krepšinio akademiją Lituanica (apie 250 mokinių), organizuoja krepšinio stovyklas jaunimui. 2009 Jono Platakio iniciatyva įkurti Amerikos lietuvių šlovės rūmai (National Lithuanian American Hall of Fame).
-Čikaga