ciklonas: 1 – antgalis, 2 – ciklono korpusas, 3 – išmetamasis vamzdis, 4 – anga dulkėms byrėti; rodyklėmis parodyta oro ir dulkių judėjimo kryptis
ciklònas (gr. kyklōn – besisukantis), įrenginys dulkėms iš oro ar dujų valyti. Tai tuščiaviduris cilindras su kūgine apatine dalimi. Viduje turi mažesnio skersmens į lauką iškištą išmetamąjį vamzdį. Dulkių ir oro (dujų) mišinys įsiurbiamas į cikloną pro antgalį, palei vidinę ciklono sienelę leidžiasi žemyn ir savaime ima suktis. Išcentrinės jėgos veikiamos dulkės nubloškiamos prie ciklono sienelių, praranda greitį, išsiskiria iš oro (dujų) ir nukrinta į dulkių surinkimo bunkerį. Švarus oras išeina pro išmetamąjį vamzdį. Ciklonas gerai išvalo dideles (didesnes nei 90 µ) dulkes. Jei reikia išvalyti daug oro (dujų), paprastai naudojamas multiciklonas, sudarytas iš daugelio mažo (dažniausiai 250 mm) skersmens ciklonų.