čiliečiai muzikuoja gatvės muzikos festivalyje
Člės mùzika. Liaudies muzika apima indėnų ir kreolų muziką. Senosios muzikos kultūrą išsaugojo indėnai araukanai. Gyvuoja vokaliniai ir instrumentiniai žanrai. Instrumentinė muzika pagrįsta natūraliaisiais pučiamųjų instrumentų garsaeiliais. Melodikai būdinga pentatonika, yra mažesnių už pustonį intervalų. Araukanų svarbiausi instrumentai: kultrunas (būgnas, panašus į timpanus), trutruka (1,5–3 m ilgio bambuko trimitas), lolkinis (trimitas, trumpesnis už trutruką). Kreolų muzikai įtakos turėjo ispanų muzika (dermių sistema, metrika). Pagrindiniai instrumentai: gitara, arfa, smuikas, gitaronas. Gyvuoja kai kurie ispanų dainų žanrai (senieji romansai, viljansikai, religinės giesmės, vaikų dainos), lyrinė daina tonada (jai pritariama gitara arba arfa), šokiai kueka, refalosa, kuando (jiems pritariama daina ir gitara arba arfa).
Baile chino – Čilės katalikų bendruomenių muzikinė tradicija – UNESCO Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybė (2014).
Profesionalioji muzika (bažnytinė) Čilėje pradėjo klostytis 18 a. pradžioje, 19 a. ėmė sparčiai plėtotis. 1827 Santjage įsteigta filharmonijos draugija, 1849 – pirmoji muzikos mokykla (nuo 1851 – Nacionalinė konservatorija), 1857 – Municipalinis teatras. 1852 pradėtas leisti laikraštis Semanario musical. Žymiausi 19 a. Čilės kompozitoriai: M. Roblesas (1780–1837), F. Guzmanas (1837–85), G. Frickas (1813–96), A. Riedas (1810–69), F. Ortizas de Zarate (1865–1953). 20 a. pirmoje pusėje išryškėjo dvi muzikos kryptys. Nacionalinio stiliaus muziką kūrė kompozitoriai P. U. Allende Sarónas (1885–1959), C. Isamittas Alarcónas (1887–1974), C. Lavinas (1883–1961), jie kūriniuose vartojo araukanų ir kreolų muzikinio folkloro elementus. E. Soro (1884–1954), D. Santa Cruzas Wilsonas (1899–1987), A. Letelieras Llona (g. 1912), J. Orrego Salas (g. 1919), G. Becerra-Schmidtas (g. 1925) propagavo Europos muzikoje susiklosčiusias stilistines kryptis (impresionizmą, ekspresionizmą, neoklasicizmą).
Operos teatro rūmai Iquique (1890)
1952 Santjage įkurta avangardistinę muziką kuriančių kompozitorių grupė Tonus, kuriai priklausė G. Maturana (g. 1920), R. Martinezas, T. Lefeveras (g. 1925), L. Schidlowsky (g. 1931). 20 a. pabaigoje Čilėje gyveno ir kūrė kompozitoriai P. Delano, A. Guarella, A. Alcalde, R. Cori, E. Cáceresas, G. Matthei, J. Gonzalezas, J. Rojasas, P. Aranda. Garsėjo pianistas C. Arrau, dainininkas R. Vinay (1912–96). Santjage veikia Municipalinis teatras, Muzikinės kultūros populiarinimo institutas (įkurtas 1940; turi kamerinį baletą, styginių kvartetą, pučiamųjų kvartetą ir kitų muzikos kolektyvų), Nacionalinis baletas (įkurtas 1945; iki 1957 veikė prie Čilės universiteto kaip Nacionalinė baleto trupė), Santjago baletas (įkurtas 1959), Simfoninis (įkurtas 1941; priklauso Čilės universitetui) ir Municipalinis (įkurtas 1955) orkestras, Santjago kvartetas (1954), Nacionalinė konservatorija, Katalikų universitete – kamerinis orkestras, senosios muzikos ansamblis, Čilės universitete – Muzikos meno ir muzikologijos fakultetas (įkurtas 1929); čia nuo 1945 leidžiamas muzikos žurnalas Revista musical chilena.
1915
42
Čilės kultūra