Čiòrna Pãdina (Чёрная Падина, Čiornaja Padina), Černapadnė, kaimas Rusijoje, Saratovo srities Jeršovo rajone, apie 50 km į pietus nuo Jeršovo, prie Malaja Uzenės upelio; apylinkės ir kolūkio centras. 251 gyventojas (2010).

Kaimą įkūrė 1863–1864 sukilimo dalyvių tremtinių šeimos, iš įvairių Lietuvos vietų (daugiausia Utenos, Užpalių, Dusetų, mažiau Baisogalos, Švenčionių, Vilkaviškio apylinkių) etapu atvarytos ir įkurdintos vadinamojoje Kazachų stepėje. Iš pradžių tremtiniai gyveno žeminėse, vėliau iš molingos žemės pasistatė trobesius (miško medžiagą ir geležį pirkdavo iš Pavolgio vokiečių). Didesnioji dalis tremtinių įsikūrė Čiorna Padinoje (iki I pasaulinio karo čia buvo daugiau kaip 100 lietuvių ūkių), kiti įkurdinti 30 km nuo Čiorna Padinos, Tolovkoje (apie 60 ūkių). Netrukus Čiorna Padinos lietuviai už 12 km įkūrė trečią kaimą – Litovką (25 ūkiai). Derlingos žemės tremtiniams leista imti tiek, kiek sugebės apdirbti, todėl lietuviai čia įkūrė nemažai didelių ūkių (80–200 ha); daugelis darbams samdė vietinius rusus. Apie 1870–1938 veikė lietuvių mokykla.

Po Spalio perversmo (1917) dalis Čiorna Padinos lietuvių žuvo Rusijos pilietiniame kare. 1920–21 apie 1/4 šeimų grįžo į Lietuvą (grįžti ragino iš Lietuvos nuvykusi delegacija). Per 1929–30 prasidėjusią kolektyvizaciją apie 1/3 likusių lietuvių buvo ištremta arba sunaikinta kaip buožės, į jų vietą atkelta rusų ir kitų tautybių žmonių. 19–20 a. sandūroje pastatyta medinė katalikų bažnyčia (Amerikos lietuviai dovanojo vargonus) 1934 paversta grūdų sandėliu, apie 1965 nugriauta.

1963 į Čiorna Padiną atvyko pirmoji lietuvių lingvistinė tautosakinė (N. Vėlius tyrė Čiorna Padinos lietuvių tautosaką, A. Vidugiris – kalbą), 1988, 1989, 1990, 1991, 1994 ir 1997 – Lietuvos mokslo ir kultūros darbuotojų ekspedicijos.

Čiorna Padinoje gimęs J. Kazickas 2002 kaime pastatydino Šv. Katerinos koplyčią, Kazickų šeimos fondas (Kazickas Family Foundation) remia mokyklą. 2013 Čiorna Padinoje lankėsi Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo universitetų antropologų ekspedicija.

1963 kaime gyveno 40 lietuvių šeimų (apie 100 žmonių), 1994 buvo 24 lietuvių sodybos.

L: G. Kadžytė Volgos vanduo „Lietuvių tvenkiny“ Vilnius 1995.

2706

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką