Čiòrnyj Lèso kultūrà (rusų k. Černolesskaja kultura), vėlyvojo bronzos amžiaus ir ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 1050–725 pr. Kr. dabartinės Ukrainos miškastepių zonoje – tarp Dniepro ir Dniestro. Pavadinta pagal 1949 O. Terenožkino tyrinėtą piliakalnį Juodajame miške (Čiornyj Les). Žmonės kūrėsi upių krantų kyšuliuose (žinomos gyvenvietės ir piliakalniai slėptuvės). Piliakalnių aikštelės apskritos, 40–100 m skersmens, su rentininės konstrukcijos įtvirtinimais pylimuose. Žeminių ir antžeminių pastatų (kai kurie daugiau kaip 60 m2 dydžio) sienos apkaltos vertikaliai lentomis, stogas paremtas stulpais.
Gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Naudojo akmeninius kirvius, pjautuvus su titnaginiais ašmenėliais, kaulinius laužtukus, metalo dirbinius; kultūros ankstyvuoju laikotarpiu iš bronzos, vėlyvuoju – iš geležies gaminosi darbo įrankius (kirvius, pjautuvus, peilius), ginklus (durklus, strėlių antgalius), papuošalus (apyrankes, seges, smeigtukus). Čiornyj Leso kultūrai būdinga tulpės formos puodai, puošti voleliais, lietos bronzinės apyrankės su reljefiniu ornamentu, spiraliniai antsmilkiniai su kilpele. Kultūros ankstyvajame laikotarpyje gyventojai mirusiuosius laidojo sudegintus urnose, kapinynuose, vėlyvajame – nedegintus, suriestus, pilkapiuose su skurdžiomis įkapėmis (verpstukais, peiliais, smulkiais papuošalais). Šiai kultūrai pastebima trakų įtaka.
1329