Circeo kultūra (Čirčèo kultūrà), Monte Circeo kultūra, vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra (archeologinė kultūra).
Buvo paplitusi 30 000–24 000 pr. Kr. dabartinės Vidurio Italijos pietinėje dalyje. Pavadinta pagal Monte Circeo kyšulį‑kalvyną (apie 95 km į pietus nuo Romos). Kultūrą 1939 išskyrė A. C. Blancas. Šios kultūros žmonės gyveno urvinėse (Fossellonės) ir atvirose (Ponto lyguma) gyvenvietėse. Vertėsi medžiokle, rinko maistą. Naudojo skeltes su statmenu retušu nubukinta nugarėle, įvairių tipų gremžtukus, rėžtukus, masyvius grąžtus. Iš kaulo ir rago gamino adatinius antgalius, paplokščius smaigus, ylas ir kita. Gyvenvietėse dar aptinkama titnaginių įrankių, turinčių Aurignaco kultūros požymių. Jie dažniausiai gaminti iš plačių skelčių ir nuoskalų, nuskeltų nuo vienagalių ir dvigalių skaldytinių. Circeo kultūrą pakeitė Tardigravettės kultūra.
Circeo kultūros titnaginiai dirbiniai iš Fossellonės urvo: 1–3 – gremžtukai, 4 – grąžtas, 5–6 – rėžtukai, 7 – rėžtukas‑gremžtukas
2674