cistesai, Cistesų òrdinas (lot. Ordo Cisterciensis, OCist), katalikų vienuolių ordinas. Popiežiaus teisių ordinas (1152 patvirtino popiežius Eugenijus III). Laikosi Benedikto Nursiečio regulos ir Bernardo Klerviečio (pagal jo vardą cistersai dar vadinami bernardinais) parengtų įstatų. Praktikuoja griežtą askezę ir kontempliaciją; pagrindinį dėmesį skiria Valandų liturgijai, Eucharistijai ir Švč. Mergelės Marijos kultui. Veda rekolekcijas, užsiima sielovada, fiziniu darbu (vadovaujasi šūkiu Ora et labora – Melskis ir dirbk). Dėvi baltą abitą ir juodą škaplierių, sujuostus juoda juosta.

Istorija

Ordiną įkūrė Robertas Molesmietis, pirmasis vienuolynas pastatytas 1098 Cîteaux (lotyniškai Cistertium; iš čia cistersų pavadinimas) Burgundijoje; 1100 įstatus patvirtino Apaštalų Sostas. 1120–25 Cîteaux įkurtas Cistersių ordinas (lotyniškai Sacer Ordo Cisterciensis, SOCist). Bernardui Klerviečiui 1135 reformavus cistersų įstatus ordinas labai padidėjo. Vienuolijos kūrėsi Europoje. 1158 sistersai įkūrė Calatravos ordiną. Dalyvavo kryžiaus žygiuose, globojo tamplierius; vykdė misijas Prūsijoje (1186 įkūrė vienuolyną, 1206 dalyvavo Prūsijos krikšte, cistersas Kiprijonas 1215 buvo pirmasis vyskupas), Latvijoje, Estijoje. Cistersų kolegijos veikė Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje, Ispanijoje. 13 a. pabaigoje Europoje buvo apie 700 cistersų vienuolynų. Cistersai reformavo grigališkąjį giedojimą, sukūrė savitą ankstyvosios gotikos bažnytinės architektūros stilių (bažnyčios paprastų architektūrinių formų, mažai dekoruotos; būdinga skliautuotos šoninės navos, kvadratinis choras, užsibaigiantis maža apside).

Įsigalėjus protestantizmui cistersų vienuolynai Anglijoje, Skandinavijoje, Olandijoje, Vengrijoje panaikinti.

Iš cistersų buvo žymių teologų; apie 850 paskelbta šventaisiais ir palaimintaisiais.

Yra 13 kongregacijų, 88 vyrų vienuolynai, apie 1340 narių (2017), 92 moterų vienuolynai, apie 500 narių (2017).

Cistersas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje cistersai pradėjo kurtis 17 a. Brastos vaivadijoje: du vyrų vienuolynai veikė Vištytyje (įkurti 1670 ir apie 1710; cistersai turėjo seminariją ir pradžios mokyklą), po vieną Kobrine (įkurta 1710), Kimbaraukoje (dabartinėje Mozyriaus teritorijoje; 1710–1864 turėjo mokyklą, biblioteką, 1744–1888 veikė ir cistersių vienuolynas).

Rusijos valdžia po 1831 sukilimo vienuolynus ėmė uždarinėti.

3078

-Sacer Ordo Cisterciensis; -SOCist; -bernardinai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką