Čità (Чита), miestas Rusijos Federacijoje, į pietryčius nuo Baikalo ežero, prie Transsibiro geležinkelio; Užbaikalės krašto centras. 351 784 gyventojai (2020). Įsikūrusi tarp Jablonovo ir Čerskio kalnagūbrių, prie Čitos ir Ingodos santakos. Plentas į Irkutską. Oro uostas. Mašinų gamyba, medžio apdirbimo, baldų, tekstilės, odos, avalynės, kailių, statybinių medžiagų, maisto (mėsos, pieno, malimo) pramonė. Rusijos mokslų akademijos Sibiro skyriaus gamtos išteklių mokslinio tyrimo institutas. Technikos universitetas, medicinos akademija, pedagoginis, Užbaikalės geležinkelių transporto inžinierių, Sibiro vartotojų kooperacijos universiteto Užbaikalės verslo institutai, Irkutsko ekonomikos, žemės ūkio institutų filialai. Dramos, lėlių teatrai. Filharmonija. Meno, kraštotyros, dekabristų muziejai. Arkangelo Mykolo medinė cerkvė (1771). Prie Čitos kasamos rusvosios anglys.
Čita
Istorija
1653 įkurta kazokų žiemos stovyklavietė, vėliau buvo medžiotojų gyvenvietė. 1699 pastatyta tvirtovė (1706 pavadinta Čitinsku, 1851 – Čita).
1827 gyvenvietė ir apylinkės tapo Rusijos imperijos tremties vieta (dekabristų ir kitų). Miesto teisės nuo 1851.
19 a. Čitos apylinkėse rasta aukso, 1897 iki jos nutiestas geležinkelis. Per Rusijos pilietinį karą 1918–20 valdyta baltagvardiečių, užimta Japonijos kariuomenės. 1920–22 Tolimųjų Rytų respublikos sostinė. 1922–26 Užbaikalės gubernijos, 1926–37 Tolimųjų Rytų karinės apygardos, nuo 1937 Čitos srities centras. Mieste ir jo apylinkėse sovietų valdžios buvo įkurta daug lagerių. Per I pasaulinį karą Čitoje gyveno apie 160 karo pabėgėlių lietuvių, 1916–18 veikė lietuvių mokykla.
pašto pastatas Čitoje
Čita