citrinų rūgštis

citrinų rūgštis

citrnų rūgšts, 2‑hidroksi‑1,2,3‑propantrikarboksirūgšts, (HOOCCH₂)₂C(OH)COOH, alifatinė hidroksitrikarboksirūgštis. Bespalviai kristalai. Molekulinė masė 192,12. Lydymosi temperatūra 153,5 °C, tankis 1665 kg/m³, lūžio rodiklis 1,460. Tirpsta vandenyje, etanolyje, iš vandeninių tirpalų kristalizuojasi citrinų rūgšties monohidratas. Citrinų rūgščiai būdingos visos daugiaprotonių karboksirūgščių savybės. Sudaro druskas ir esterius – citratus, su daugiakrūviais jonais – patvarius kompleksinius junginius. Kaitinama iki 175 °C virsta akonito ir 3‑ketoglutaro rūgščių mišiniu, aukštesnėje temperatūroje – itakono rūgštimi. Oksiduojama KMnO₄ arba H₂O₂ sudaro 3‑ketoglutaro rūgštį. Randama uogose, vaisiuose, kai kurių augalų lapuose ir stiebuose. Gaunama fermentuojant cukrų, melasą, iš augalinės žaliavos arba sintetinama ketenui reaguojant su oksalacto rūgšties anhidridu. Susidaro organizmuose skylant angliavandeniams per trikarboksirūgščių ciklą. Palaiko organizme rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.

Citrinų rūgštis ir jos druskos naudojamos maisto pramonėje (konservantas), konditerijoje, vaistų gamyboje, audiniams dažyti, rūdims nuo metalinių paviršių valyti, citrinų rūgšties esteriai – plastifikatoriai, monomerai.