citrinų rūgštis

citrnų rūgšts, (HOOCCH₂)₂C(OH)COOH, bespalviai kristalai. Molekulinė masė 192,12, lydymosi temperatūra 153,5 °C, tankis 1665 kg/m³. Tirpsta vandenyje, etanolyje, iš vandeninių tirpalų kristalizuojasi citrinų rūgšties monohidratas. Randama uogose, vaisiuose, kai kurių augalų lapuose ir stiebuose. Gaunama fermentuojant cukrų, melasą, iš augalinės žaliavos arba sintezės būdu. Susidaro organizmuose skylant angliavandeniams per trikarboksirūgščių ciklą. Palaiko organizme rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Citrinų rūgščiai būdingos visos daugiaprotonių karboksirūgščių savybės. Sudaro druskas ir esterius – citratus. Kaitinama iki 175 °C virsta akonito, aukštesnėje temperatūroje – itakono, oksiduojama – ketoglutaro rūgštimi. Citrinų rūgštis ir jos druskos naudojamos maisto pramonėje (konservantas), konditerijoje, vaistų gamyboje, audiniams dažyti, rūdims nuo metalinių paviršių valyti, citrinų rūgšties esteriai – plastifikatoriai, monomerai.