Ciùricho universitètas (vok. Universität Zürich), didžiausias Šveicarijos universitetas.
Struktūra ir veikla
Ciuricho universitete veikia 7 fakultetai: Ekonomikos, Filosofijos (didžiausias, jame mokosi beveik pusė universiteto studentų), Matematikos ir gamtos mokslų, Medicinos, Teisės, Teologijos, Veterinarijos. Universitetui priklauso apie 150 institutų ir mokslo centrų, biblioteka, 9 muziejai (Medicinos istorijos, Antropologijos, Archeologijos, Zoologijos ir kiti), botanikos sodas. Apie 28 000 studentų (2022 pabaigoje).
Istorija
įėjimas į Ciuricho universiteto pagrindinį pastatą iš Rämi gatvės (1914, architektas Karlas Coelestinas Moseris)
Ciuricho universiteto ištakos siekia 1525, kai U. Zwinglis įsteigė Teologijos koledžą. 1833 04 29 šis koledžas ir tuo metu veikę Teisės bei Medicinos koledžai buvo sujungti su ką tik įsteigtu Universitas Turicensis Filosofijos fakultetu ir įkurtas Ciuricho universitetas (ši data laikoma oficialia universiteto įkūrimo data). Pirmąjį semestrą buvo 161 studentas. 1840 teisė lankyti paskaitas suteikta moterims. 1867 pirmąja moterimi, apgynusia daktaro disertaciją vokiškai kalbančiose šalyse, tapo Medicinos fakulteto studentė iš Rusijos imperijos Nadežda Suslova (Ciuricho universitete studijavo nuo 1865). 1901 prie Ciuricho universiteto prijungta Ciuricho veterinarinės medicinos mokykla (įsteigta 1820) ir tapo Veterinarinės medicinos fakultetu (šis fakultetas ir 1900 įsteigtas Berno universiteto šios srities fakultetas laikomi seniausiais veterinarinės medicinos fakultetais pasaulyje). 1905 universiteto studentų skaičius perkopė 1000.
1983 universitete studijavo apie 15 000 studentų, 2001 – 20 620 studentų, 2008 – apie 24 700 studentų, 2011 – 26 267 studentai, 2021 – 28 121 studentas.
Nobelistai
12 Ciuricho universitete studijavusių arba dirbusių mokslininkų yra gavę Nobelio premiją: Nobelio fizikos premiją – W. C. Röntgenas (1901), M. T. F. von Laue (1914), A. Einsteinas (1921), E. Schrödingeris (1933), K. A. Mülleris (1987), Nobelio medicinos premiją – R. M. Zinkernagelis (1996), W. R. Hessas (1949), Nobelio chemijos premiją – A. Werner (1913), P. J. W. Debye (1936), P. Karreris (1937), L. Ružička (1939), Nobelio literatūros premiją – Th. Mommsenas (1902).
Lietuviai Ciuricho universitete
20 amžiaus pradžioje universitete studijavo J. Biliūnas, V. Čepinskis, V. Lazersonas, M. Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana) ir kiti.