Čiuvãšijos istòrija
Ikivalstybiniai laikai ir viduriniai amžiai
Dabartinės Čiuvašijos teritorijoje žmonės apsigyveno paleolite. 7–8 a. atsikėlę tiurkai bulgarai 10 a. sukūrė Pavolgio Bulgarijos valstybę, 12–15 a. sumišo su čia nuo pirmo tūkstantmečio prieš Kristų gyvenančiaias finougrais, susiformavo čiuvašų tauta. 1236 Pavolgio Bulgariją užkariavo mongolai. Čiuvašijos teritorija priklausė Aukso ordai, 1438–1551 totorių Kazanės chanatui. Tuo metu paplito islamas.
Rusijos valdymas
čiuvašai (1838, Lemaitre, Vernier ir Chaillot graviūra iš leidinio L'Univers Pittoresque, Histoire et Description De Tous Les Peuples)
Motinos Globėjos monumentas Čeboksaruose (2003, skulptorius Vladimiras Nagornovas)
1546–52 Rusija užkariavo chanatą ir užėmė Čiuvašiją. 16–18 a. daug geriausių čiuvašų žemių, miškų, kasyklų buvo išdalyta Rusijos bajorams, pirkliams, stačiatikių dvasininkijai, paversta valstybinėmis ar tapo caro šeimos nuosavybe; čiuvašai apdėti jasako mokesčiu. 18 a. vietos gyventojus imta prievarta versti stačiatikiais. Čiuvašai priešinosi kolonijinei politikai, dalyvavo 1670–71 S. Razino, 1773–75 J. Pugačiovo ir kituose sukilimuose. Nepaisant rusifikacijos ir stačiatikybės diegimo susiklostė gana stipri čiuvašų tautinė savimonė, besiremianti pirmiausia jų bulgariškosiomis šaknimis. Nuo 19 a. buvo plėtojama pramonė.
20–21 amžiai
Įsitvirtinus sovietų valdžiai 1920 sukurta Čiuvašijos autonominė sritis, 1925 pertvarkyta į Autonominę Sovietų Socialistinę Respubliką. Per sovietinę industrializaciją toliau plėtota pramonė, į Čiuvašiją kėlėsi rusai ir kitų tautybių žmonės, bet čiuvašai savo teritorijoje išliko gyventojų dauguma (1989 – 67,78 %, 2010 – 65,10 %). Nuo 1992 Čiuvašija yra Rusijos Federacijos respublika.
21 a. pirmais dešimtmečiais kai kurie Čiuvašijos visuomenės veikėjai ir politiniai judėjimai, siekdami pabrėžti istorinį tautos tęstinumą, siūlė respubliką oficialiai pavadinti Čiuvašijos Respublika–Pavolgio Bulgarija.
1412
2271