civlinis kòdeksas, įstatyminis aktas, kuriame kodifikacijos būdu susistemintos civilinės teisės normos.

Bendri civilinių kodeksų bruožai

Civilinės teisės normos suskirstytos į bendrąją bei specialiąją dalis ir sugrupuotos į institutus bei pošakius, siejančius kelis institutus. Civilinis kodeksas neapima visų civilinės teisės normų, todėl priimami ir kiti civiliniai įstatymai. Civilinė teisė yra kodifikuota kontinentinės teisės sistemos šalyse, išskyrus kai kurias valstybes (pvz., Daniją, Suomiją). Bendrosios (anglosaksų) teisės sistemos šalyse, kuriose galioja precedentinė teisė (precedentas), civilinio kodekso nėra.

Žymiausi civiliniai kodeksai

Seniausias civilinis kodeksas – Justiniano kodeksas, kuriame susisteminta Romos privatinė teisė. Žymiausi Vakarų Europos civiliniai kodeksai: 1804 Prancūzijos (Napoleono kodeksas), 1896 Vokietijos (Vokietijos civilinis kodeksas). Jų pavyzdžiu sudaryti daugelio kitų šalių civiliniai kodeksai.

Civiliniai kodeksai Lietuvoje

Lietuvoje svarbiausi ankstyvieji teisės šaltiniai, reguliuojantys civilinius teisinius santykius, buvo Kazimiero teisynas ir Lietuvos Statutas. Vėliau galiojo kitų šalių civiliniai kodeksai: didesnėje teritorijos dalyje – Rusijos įstatymų sąvado 10 tomo 1 dalis, Užnemunėje 1808–1940 – su pakeitimais Prancūzijos civilinis kodeksas, Klaipėdos krašte 1900–44 – Vokietijos civilinis kodeksas, Palangoje ir nedidelėje Zarasų apskrities dalyje – Pabaltijo gubernijų civilinių įstatymų rinkinys. 1918–40 Lietuvos Respublikoje civilinis kodeksas nebuvo parengtas. Sovietinės okupacijos metais galiojo Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos civilinis kodeksas, 1964 priimtas LSSR civilinis kodeksas. Atkūrus nepriklausomybę naujas civilinis kodeksas priimtas 2000 07 18 (įsigaliojo 2001 07 01). Jis reglamentuoja asmenų turtinius, su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius (įstatymų numatytais atvejais – ir kitus asmeninius neturtinius santykius), šeimos santykius. Vadovaujamasi subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Civilinį kodeksą sudaro 6 knygos. Pirmojoje knygoje išdėstytos bendrosios nuostatos apie civilinius įstatymus ir jų taikymą, sandorius, civilinių teisių objektą, įgyvendinimą, gynimą ir terminus. Kitose knygose reglamentuojama fizinių bei juridinių asmenų statusas ir atstovavimas, šeimos teisė (santuoka, sutuoktinių turtinės teisės bei pareigos, vaikų, tėvų, kitų šeimos narių tarpusavio teisės bei pareigos, įvaikinimas, globa ir rūpyba, civilinės būklės aktų registravimas), daiktinė teisė, paveldėjimo teisė, prievolių teisė (bendrosios sutarčių nuostatos, sutarčių teisė, kitais pagrindais atsirandančios prievolės ir sutarčių rūšys).

-Lietuvos civilinis kodeksas; -Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas; -Napoleono kodeksas; -Vokietijos civilinis kodeksas

1553

351

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką