cizeliãvimas (pranc. ciseler – raižyti, gludinti), baigiamasis metalo dirbinių paviršiaus apdorojimas – lieto, kalto, kalstyto dirbinio dailinimas specialiais įrankiais (dildėmis, šepečiais, plaktukais). Taisomi dirbinį gaminant atsiradę netikslumai, prireikus pagilinamos dekoro linijos, suteikiama faktūra, paviršius lyginamas, valomas, gludinamas, šlifuojamas, poliruojamas. Cizeliavimas susijęs su auksakalystės raida; išplėtotas antikoje. Didelio meistriškumo buvo pasiekę renesanso (ypač pasižymėjo skulptorius ir auksakalys B. Cellini) ir baroko meistrai. 18 a. Prancūzijoje tapo atskira amato šaka. 19 a. greta rankinio plito mechaninis cizeliavimas staklėmis.
2972