Clactono kultūra (Klãktono kultūrà), ankstyvojo paleolito archeologinė kultūra.
Apytiksliai datuojama Mindelio‑Risso ar Holšteino tarpledynmečiu (prieš apie 435–230 tūkst. metų). Buvo paplitusi Šiaurės Europoje. Pavadinta pagal 1921 tyrinėtą Clacton‑on‑Sea gyvenvietę (Esekso grafystė, Didžioji Britanija). Žmonės (Homo erectus) gyveno nedidelėmis grupėmis urvuose ir atvirose gyvenvietėse. Vertėsi maisto rinkimu bei kolektyvine medžiokle. Įrankius gamino iš titnago, kitų skalių akmenų; dažniausiai randami įrankiai – grubiai retušuotos nuoskalos ar viename krašte nuskelti rieduliai (čoperis). Kartais randama pavienių kaulinių, raginių ir medinių dirbinių.
Dėl Clactono kultūros (Swanscombe’o ir kitose gyvenvietėse radinių rasta po vidurinio Acheulio kultūriniais horizontais) nėra bendros nuomonės: vieni tyrinėtojai mano, kad ji gyvavo kartu su Acheulio kultūra (panašus dirbinių gamybos būdas), kiti laiko jas skirtingomis kultūromis (nerasta rankinių kirtiklių, būdingų Acheulio kultūrai). Clactono kultūros dirbinių gamybos būdas kai kur naudotas iki vėlyvojo paleolito pradžios.
2674