Coimbros universitetas

vienas seniausių Coimbros universiteto ansamblio pastatų (16 amžius)

Coimbros universiteto barokinio interjero biblioteka Biblioteca Joanina (1717–1728, architektas J. C. Ferreira)

Coimbros universitetas (Universidade de Coimbra, Kombros universitètas), seniausia ir žymiausia Portugalijos ir viena seniausių pasaulio aukštųjų mokyklų. 2011 veikė 8 fakultetai: Ekonomikos, Farmacijos, Filologijos, Medicinos, Mokslų ir technologijų, Psichologijos ir edukologijos, Sporto mokslo ir kūno kultūros, Teisės. Apie 20 000 studentų ir 1600 dėstytojų (2011). Yra 29 mokslinio tyrimo institutai ir mokslo centrai, Coimbros universiteto bendroji biblioteka (2011 jos fonduose buvo apie 2 mln. egzempliorių dokumentų), kuri apima Karaliaus Jono V biblioteką (Biblioteca Joanina, baroko architektūros istorinis paminklas, pastatytas 1717–1728, architektas J. Carvalho Ferreira; jos fonduose saugoma apie 250 000 tomų iki 18 amžiaus išleistų medicinos, geografijos, istorijos, humanitarinių ir fizikos mokslų, civilinės, kanonų teisės, filosofijos, teologijos knygų) ir Naująją bibliotką (įkurta 1962). Universitetui priklauso vienas gražiausių Europoje botanikos sodų (įkurtas 1772–1774), observatorija (įkurta 1861), Antropologijos, Bažnytinio meno, Botanikos, Farmakologijos, Mineralogijos ir geologijos, Zoologijos muziejai. Nuo 1870 veikia universitetinių ligoninių, klinikų ir centrų kompleksas, nuo 1887 – seniausia šalies studentų organizacija Coimbros akademinė akademija (apima sporto klubus, meno ir kultūros draugijas), nuo 20 amžiaus 4 dešimtmečio – universitetinis radijas.

Coimbros universitetas įkurtas 1290 Lisabonoje kaip Universalioji mokykla (Estudio Geral). Steigėjas – Portugalijos karalius Dinisas I. 1298 mokykla pavadinta Lisabonos universitetu. Iš pradžių veikė Kanonų teisės, Medicinos, Menų ir Teisės fakultetai. Universitetas kelis kartus (pirmąkart 1308) buvo keliamas iš Lisabonos į Coimbrą ir atgal. 1537 galutinai perkeltas į Coimbrą ir pavadintas Coimbros universitetu. 1591–1606 universitete ispanų teologai ir filosofai L. de Molina ir F. Suárezas leido Aristotelio įvairių kūrinių komentarus Collegium Vonimbricenses, arba Coninbricenses.

Universitete dėstė škotų istorikas G. Buchananas, portugalų fizikas ir neurologas E. Monizas (Nobelio premija 1949), politikas A. de O. Salazaras, studijavo Portugalijos prezidentai T. Braga, B. Machado, politikas S. J. de C. e M. Pombalis, poetai L. V. de Camõesas, G. de Matosas Guerra, A. Nobre, A. T. de Quentalis.