skulptūrinis aros galvos atvaizdas Copáno žaidimų aikštelėje
Copán (Kopãnas), majų senovės miestas Hondūro vakaruose, 56 km į vakarus nuo Santa Rosa de Copáno, Copáno upės dešiniajame krante.
300–900 buvo svarbus majų politinis, meno ir astronomijos (laiką skaičiavo pagal Saulės kalendorių) centras. Klestėjo 7–8 a., manoma, jame buvo daugiau kaip 20 000 gyventojų. 9 a. sugriautas nahujų genčių, apie 1200 apleistas. Išliko akropolis, šventyklų, dvi piramidės, aikščių, laiptų, žaidimo sviediniu aikštelė, stelų. Pastatai statyti iš tašytų akmenų, erdvūs, puošti dievo Chatco maskaronais. Miesto griuvėsius 1936–50 tyrė ir restauravo mokslininkų grupė, remiama Vašingtono Carnegie instituto ir Hondūro vyriausybės. 1975 pradėta tirti 8 a. laiptų užrašus – 2500 hieroglifų (dalis jų perskaityta), esančių ant 69 laiptelių, ir stelas su portretais; tai leido nustatyti 426–822 Copáną valdžiusių 16 valdovų vardus. 1989–2000 Hondūro antropologijos ir istorijos institutas tyrė Jax Kuk Mo dinastijos 426–37 statytą akropolį, kuriame rasti du karališki kapai.
Copáno liekanos
Pasaulio paveldo vertybė (nuo 1980).