Córdoba (Kòrdoba), miestas Argentinos viduryje; Córdobos provincijos centras.

1,43 mln. gyventojų (2019; aglomeracijoje 1,62 mln. gyventojų); antrasis pagal gyventojų skaičių Argentinos miestas.

Córdoba įsikūrusi Córdobos kalnagūbrių rytinėje papėdėje, prie Primero upės (teka į Mar Chiquitos ežerą). Per Córdobą eina Buenos Airių–Tucumáno geležinkelis ir plentas. Tarptautinis oro uostas.

Automobilių, traktorių gamyba, maisto (mėsos konservų, malimo, alaus), cemento, tekstilės, chemijos, odos pramonė. Vertybinių popierių birža. Turizmas. Kurortas.

3 universitetai (seniausias įkurtas 1613; garsėjo teologijos studijomis). Žemės ūkio institutas. Astronomijos observatorija. Biblioteka (įkurta 1614). Botanikos muziejus (įkurtas 1870), istorijos, religinio meno, miesto muziejai. Zoologijos sodas. Córdoba įkurta 1573.

2271

Córdobos bendruomenės centras (2011, architektūrinė bendrovė GGMPU Arquitectos, architektas Lucio Morini)

Architektūra

Katedra (16–18 a., barokiniai bokštai ir kupolas, architektas V. Muñozas, klasicistinis fasadas, architektas A. Blanqui ir kiti, indėnų meistrų dekoras). Jėzuitų Šv. Šeimos bažnyčia (apie 1690, mediniai cilindriniai skliautai, paauksuotas interjeras, architektas F. Lemeras) su vienuolynu, klasicistinė rotušė (1785), Šv. Teresės vienuolynas (18 a.). 18–19 a. vienaukščiai gyvenamieji namai, dažniausiai su dviem patijais. Jėzuitų pastatų ansamblis, gyvenamieji namai – Pasaulio paveldo paminklas (nuo 2000).

2271

Lietuviai

20 a. pradžioje Córdoboje apsigyveno lietuvių. 1926 veikė Lietuvių dailės ir meno būrelis. 1929 įkurta savišalpos draugija Neptūnas (2/3 narių buvo komunistai ir juos palaikantieji; į 20 a. pabaigą veikla nutrūko). 20 a. pirmoje pusėje Córdoboje veikė kairiųjų pažiūrų Lietuvių darbininkų savišalpos kultūros draugijos (1928–35) kuopa ir sąjungos Sovietų Lietuvai remti Laisvoji Lietuva (1944–49) skyrius.

1944–84 veikė Susivienijimo lietuvių Argentinoje Córdobos skyrius (pirmasis valdybos pirmininkas buvo K. Sadukas; 1954 buvo apie 70 narių, turėjo namus su sale, 1968 atidarė biblioteką). Po II pasaulinio karo Córdoboje įsikūrė dar kelios lietuvių šeimos. Tėvai marijonai kurį laiką išlaikė jaunimo vasarvietę Villa del Dique, prie Calamuchitos ežero.

1933 Córdobos mieste ir provincijoje buvo apie 2000, 1954 apie 800 lietuvių.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką