Crécy mūšis

Crécy mšis (Kres mšis), pirmasis didelis Šimtamečio karo (1337–1453) mūšis, 1346 08 26 įvykęs prie Crécy-en-Ponthieu, Šiaurės rytų Prancūzijoje.

Anglijos karaliaus Eduardo III kariai (apie 4000 šarvuotų raitelių ir 10 000 lankininkų) kovėsi su Prancūzijos karaliaus Pilypo VI kariuomene (apie 12 000 šarvuotų raitelių, daug kitų karių). Eduardas III daliai šarvuotų riterių įsakė kautis pėsčiųjų rikiuotės centre, į dešinę ir į kairę nuo jų stovėjo raitelių daliniai, flanguose – lankininkai. Prancūzų raiteliai puolė anglų rikiuotės centrą, bet buvo sulaikyti. Suiro jų rikiuotė. Po kurio laiko į priekį pajudėjo anglų lankininkai, ginkluoti didžiaisiais lankais, kurių strėlės pramušdavo riterių šarvus 200 m atstumu. Jie iš dviejų pusių apšaudė prancūzų raitelių minią. Prancūzų žuvo apie 1500, tarp jų daug diduomenės (karaliaus brolis Karolis, sąjungininkai: Bohemijos karalius Jonas, Navaros – Liudvikas II), dar daugiau buvo sužeista (ir Pilypas VI). Anglų žuvo apie 40. Dėl geresnės organizacijos, drausmės ir ginkluotės Crécy mūšį laimėję anglai užvaldė Calais uostą, kuris iki 1558 buvo jų atramos punktas Prancūzijoje.

Crécy mūšis (Jeano Froissart’o kronikos iliuminacija, 15 a., Prancūzijos nacionalinė biblioteka)

1412