Wright Crispin (Krispinas Ráitas) 1942 12 21Bagshot (Sario grafystė), anglų filosofas. Analitinės filosofijos atstovas. Dr. (1968). Britų akademijos (1992), Edinburgo karališkosios draugijos (1996), Amerikos menų ir mokslų akademijos (2012) narys.
Išsilavinimas ir veikla
1964 baigė Kembridžo universitetą. 1969–78 dėstė Oksfordo, 1978–87 – Saint Andrewso (Faifo sr., Škotija), 1987–94 – Mičigano universitete. 1997–2008 vėl dėstė Saint Andrewso universitete, 1998 jame įsteigė filosofinių tyrimų centrą Arché, kuriam vadovavo iki 2008. Nuo 2008 Niujorko universiteto profesorius. 2009–15 Aberdeeno universiteto Filosofijos instituto vadovas. Nuo 2015 dirba Stirlingo universitete. Nuo 2012 redaguoja (vienas steigėjų) mokslo žurnalą Thought.
Tyrimų sritys ir idėjos
Matematikos filosofijoje tvirtino, kad F. L. G. Fregeʼs logicistinės sistemos problemas galima pašalinti, atsisakius jo formaliojoje sistemoje poaibių aksiomos, pagal kurią kiekvienai aibei A ir predikatui P galima rasti tokį aibės A poaibį B, kurio elementai yra tie aibės nariai, tenkinantys predikatą P. Nagrinėdamas metafizikos klausimus teigė, kad tiesai išreikšti nepakanka vienintelio ir visuotinio, nuo konteksto nepriklausomo, kriterijaus, nes yra tik tam tikri principai, nusakantys, kaip tiesos savybė priskiriama teiginiams. Jis siūlo taikyti metodologinę taisyklę, kad reikėtų susitarti dėl minimalios tiesos sąvokos ir patikrinti, ar metafiziškai turiningesnės sąvokos siekis yra pateisinamas. Kai kuriuose (t. p. ir moralės) kontekstuose besąlygiškas teigimas gali būti prilygintas tiesai. Besąlygiškai teigiama tada, kai teigimas galioja esant tam tikram informacijos kiekiui ir išlieka galioti jos kiekiui didėjant ar mažėjant.
Crispin Wright
Kaip atsaką radikaliajam skepticizmui C. Wrightas išplėtojo L. Wittgensteino veikale Apie tikrumą (1969) pateiktą vadinamąją kardinaliąją epistemologiją (angl. hinge epistemology), kad kiekviename tyrime yra prielaidų, kurių neįmanoma racionaliai paneigti ar įrodyti. C. Wrighto nuomone, tos prielaidos gali būti pagrįstos, nes yra apriorinių teisėtų pagrindų joms priimti.
Dar nagrinėjo metaetikos, kalbos filosofijos ir logikos filosofijos klausimus.
Svarbiausi veikalai
Parašė veikalus: Wittgensteinas apie matematikos pagrindus (Wittgenstein on the Foundations of Mathematics 1980), Fregeʼs koncepcija apie skaičius kaip objektus (Fregeʼs Conception of Numbers as Objects 1983), Realizmas, prasmė ir tiesa (Realism, Meaning and Truth 1986), Tiesa ir objektyvumas (Truth and Objectivity 1992), Tinkama sąmonės studija (The Reason’s Proper Study, su Bobu Haleʼu, 2001), Bėgiai į begalybę (Rails to Infinity 2001), Išsaugant skirtumus (Saving the Differences 2003). Neapibrėžtumo mįslė (The Riddle of Vagueness 2021).
1151