Cuneo (Kùneo), pranc. Coni (Kon), miestas Italijos šiaurės vakaruose, Pjemonto srityje, į pietus nuo Turino, netoli Prancūzijos sienos; provincijos centras.
56 100 gyventojų (2018).
Cuneo įsikūręs Pajūrio Alpių papėdėje, prie Stura di Demontės ir Gesso upių santakos. Per Cuneo eina Turino–Nicos (Prancūzija) geležinkelis ir plentas (Alpėse jie eina tuneliais). Metalo apdirbimas, chemijos (gumos), tekstilės (šilko), maisto (spirito, alaus), popieriaus, stiklo pramonė. Žaliavinio šilko, valgomųjų kaštainių prekyba.
Į pietus nuo Cuneo yra sieringų mineralinių versmių.
2271
Architektūra
Gotikinė katedra (10 a., restauruota 18 ir 19 a.), gotikinė Šv. Pranciškaus bažnyčia (1227), rotušė (18 a.), Audiffredi rūmai (18 a., dabar miesto muziejus).
2271
Istorija
Įkurtas 1198 nuo feodalų pabėgusių valstiečių ir pabėgėlių iš Lombardijos, Šv. Romos imperatoriui Frydrichui I Barbadosai sugriovus Milaną; buvo nepriklausoma komuna.
Nuo 1259 Anžu giminės valdomos grafystės centras. 1382 Cuneo nusipirko Savojos kunigaikščių giminė.
Per Italijos karus (1495–1559) kelis kartus apgultas. 1691 gavo miesto teises. 1796–1814 priklausė Prancūzijai.
283