dabõklė, areštnė, nepriklausomoje Lietuvoje (1918–40) policijos patalpa, skirta suimtiesiems laikyti iki 1 mėn., dažniausia per policijos tardymą. Be to, čia būdavo uždaromi asmenys už smulkius nusižengimus, t. p. drausmės nuobauda nubausti pačios policijos pareigūnai. Daboklė buvo įrengiama prie policijos nuovados bei punkto ar valsčiaus įstaigos. Suimtieji čia buvo aprūpinami sauso maisto daviniu ir šiaudais guoliui. Etapo dabokle vadinta policijos daboklė, per kurią suimtieji buvo siunčiami iš vienos daboklės į kitą, kol pasiekdavo nurodytą vietą ar kalėjimą.
1718