Dagestãnas (Dagestan), Dagestãno Respùblika (Respublika Dagestan), yra Rusijos Federacijoje, Šiaurės Kaukazo rytuose. Pietuose ribojasi su Azerbaidžanu, pietvakariuose – su Gruzija, rytuose prieina prie Kaspijos jūros. Plotas 50 300 km2. 2,17 mln. gyventojų (2001). Apie 68 % gyventojų – Dagestano taũtos (daugiausia avarai, darginai, lezginai, t. p. lakai, tabasaranai, rutulai, agulai, cachūrai), 14,5 % – tiurkų kalbomis kalbančios tautos (kumykai, nogajai); dar gyvena rusai, azerbaidžaniečiai, čečėnai, žydai, ukrainiečiai, totoriai. Apie 88 % Dagestano gyventojų – musulmonai. Sostinė – Machačkala (332 800 gyventojų, 2000); kiti didžiausi miestai (tūkstančiais gyventojų, 2000): Derbentas (93,1), Chasaviurtas (86,2), Kaspijskas (69,4), Buinakskas (56,5). Miesto gyventojų 43,1 % (2001). Dagestanas suskirstytas į 41 rajoną.

Kaspijos jūros krantas (jo linijos ilgis 530 km) nelabai vingiuotas, yra įlankų (Agrachano, Kizliaro), pusiasalių (Agrachano). Dagestanui priklauso Ruonių, Čečenio salos. Dagestano šiaurę ir rytus užima Pakaspijo žemumos pietinė dalis (didesnė jos dalis žemiau jūros lygio; žemiausia vieta –28 m). Į pietvakarius nuo jos yra vadinamasis Vidinis, arba Kalnuotasis, Dagestanas (Araktau, Gunibo, Chunzacho plynaukštės, Salatau, Gimrino kalnagūbriai); kalnagūbrius kerta kanjonai (giliausias – Sulako; didžiausias gylis 1800 m). Dagestano pietiniame ir pietvakariniame pakraštyje yra Didžiojo Kaukazo Šoninio kalnagūbrio dalis ir Pagrindinio kalnagūbrio (didžiausias aukštis 4466 m, Bazardiuziu kalnas) šiauriniai šlaitai; pastarojo viršukalnėmis eina siena su Gruzija ir Azerbaidžanu (Kodorio perėja). Azerbaidžano pasienyje yra piečiausias Rusijos Federacijos taškas (41°10′ šiaurės platumos).

Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo 1 °C (žemumose) iki –11 °C (kalnuose), liepos – 24 °C. Per metus žemumose iškrinta 200 mm, kalnuose – 600–800 mm kritulių. Didžiausios upės: Terekas, Sulakas, Samuras. Gausu krioklių. Yra apie 100 nedidelių ežerų; daugiausia jų prie Tereko ir Sulako žemupių. Čirkėjaus tvenkinys. Dagestano šiaurėje – pusdykumės ir dykumos, vidurinėje dalyje – stepės. Kalnuose, 500–1600 m aukštyje, auga miškai (daugiausia lapuočių), aukščiau – kalnų stepės, alpinės pievos. Miškai ir krūmynai užima apie 9 % Dagestano teritorijos. Veisiasi dagestaniniai ir bezoariniai ožiai, kaukaziniai ularai, gemzės, rudieji lokiai, taurieji elniai, stirnos, nendryninės katės, kaukaziniai fazanai, kaukaziniai tetervinai, jerubės, ereliai. Dagestano rezervatas.

Gaunama nafta (360 000 t, 1998), gamtinės dujos (670 mln. m3). Yra akmens anglių, degiųjų skalūnų, geležies ir polimetalinių rūdų telkinių, žaliavos statybinėms medžiagoms, mineralinių versmių. Daugiausia elektros energijos gamina hidroelektrinės; didžiausios: Čirkėjaus, Irganajaus, Miatlino, Čiri Jurto, Gergebilio. Apdirbamosios pramonės didžiausi centrai: Machačkala, Derbentas, Kaspijskas, Izberbašas, Chasaviurtas, Kizliaras, Kiziliurtas, Buinakskas. Separatorių, staklių, prietaisų, dyzelinių variklių, ekskavatorių gamyba, laivų remontas, elektrotechnikos, chemijos (fosforo trąšų, stiklo pluošto, dažų, lakų), statybinių medžiagų, tekstilės (daugiausia vilnos) ir trikotažo, odos, avalynės, stiklo, maisto (mėsos, pieno, malimo, vaisių ir daržovių konservavimo, vyno, žuvų apdorojimo) pramonė. Puodininkystės, kilimų audimo dailieji amatai.

1998 žemės ūkio naudmenų buvo 3,3 mln. ha (apie 66 % Dagestano teritorijos), iš jų dirbamoji žemė – 14,2 % (dalis jos drėkinama), pievos ir ganyklos – 84,2 %. Auginama kviečiai, miežiai, kukurūzai, ryžiai, saulėgrąžos. Sodininkystė (abrikosai, trešnės, obelys, persikai, slyvos). Vynuogininkystė. Daržininkystė. Žemumose – drėkinamoji žemdirbystė. Kalnuose ir stepėse – ganyklinė avininkystė, galvijininkystė. Žvejyba.

Per Dagestaną eina Rostovo prie Dono–Baku (Azerbaidžanas) geležinkelis ir plentas, Baku–Novorosijsko magistralinis naftotiekis, magistraliniai dujotiekiai. Jūrų uostai Machačkaloje, Derbente. Balneologijos (Kajakentas, Talgis), klimato (Manasas), pajūrio kurortai.

1324

2358

Švietimas

2002 veikė 5 valstybinės aukštosios mokyklos: Dagestano (įkurtas 1931 Machačkaloje), Pedagoginis (įkurtas 1944), Technikos universitetai, Medicinos ir Žemės ūkio akademijos. Privatus Šiaurės Kaukazo islamo universitetas. Svarbiausia mokslo įstaiga – Rusijos mokslų akademijos Dagestano mokslo centras (įkurtas 1950), jam priklauso daugiau kaip 12 mokslinio tyrimo institutų. Dagestano universiteto biblioteka – viena didžiausių Rusijos Šiaurės Kaukaze (2 212 441 egzempliorių; 2002). 16 muziejų, tarp jų Istorijos ir architektūros (įkurtas1923 Machačkaloje), Kraštotyros muziejai, taikomojo meno galerija.

Dagestanas. D. Kaukazo kalnai

Dagestanas. Gyvenvietė kalnuose

Dagestano istorija

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką