Varėnos miškas

Dainavõs girià, Drùskininkų‑Varėnõs miška, miškų masyvas Lietuvos pietuose, Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybių teritorijoje, tarp Druskininkų, Merkinės ir Valkininkų; didžiausias Lietuvoje. Plotas apie 145 000 ha, mišku apaugę apie 129 000 hektarų. Valstybinės reikšmės miškų plotas 65 000 hektarai. Dainavos giria priklauso Dzūkijos nacionaliniam parkui, Čepkelių rezervatui.

Susideda iš 250 miškų, didžiausi: Gudų giria, Darželių, Druskininkų, Girežerio, Grūto, Jaskonių, Lynežerio, Marcinkonių, Mardasavo, Rudnios, Varėnos, Zervynų miškai. Dainavos giria yra Dainavos žemumos Katros–Merkio žemupio lygumoje. Upių ir upelių tankis apie 0,5 km/km2. Dainavos girios masyvo pietvakariuose teka Nemunas, jo intakai Ratnyčėlė, Stangė. Per Dainavos girią teka Merkys ir jo intakai: Ūla, Grūda, Skroblus, Derežna, Varėnė. Yra 70 didesnių kaip 10 ha pelkių (Žuvinto pelkė, Čepkelių raistas). Vandens telkinių (ežerų ir tvenkinių) – 90, daugiausia nedidelių ežerėlių; didesnieji – Lavysas (apie 160 ha) ir Glėbas (apie 135 hektarai). Per girią eina plentai iš Vilniaus ir Kauno į Druskininkus, Varėną, Marcinkonis, daug natūralaus grunto miško kelių (2,5 km/km2).

Dainavos giria (Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje)

Zervynų miško kerpšilis

Vyrauja nederlingos ir labai nederlingos normalaus drėgnumo augavietės (apie 87 %), nedaug yra nederlingų šlaitinių, derlingų normalaus drėgnumo, nederlingų ir derlingų pelkinių augaviečių. 8,8 % miškų yra rezervatiniai, 8,9 % ekosistemų apsaugos, 3,7 % rekreaciniai, 24,3 % įvairūs apsauginiai ir 54,3 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 34 %. Pušynų yra 90 %, eglynų, beržynų ir juodalksnynų po 3 %, kitų rūšių medynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 22 %, pusamžiai medynai 55 %, bręstantys 15 %, brandūs 8 %. Medynų vidutinis amžius 59 m., vidutinis bonitetas II, 6, skalsumas 0,75, vidutinis tūris 195 m3/ha. Kasmet priauga 3,3 m3.

Gausu saugomų teritorijų: Dzūkijos nacionalinis parkas, Čepkelių rezervatas, 12 valstybinių draustinių, įvairios apsauginės juostos, zonos, kurortiniai ir rekreaciniai miškai užima apie 45 % Dainavos girios teritorijos. Auga daugiau kaip 700 aukštesniųjų augalų, beveik 300 grybų, 45 samanų ir 15 kerpių rūšių. Gyvena 40 žinduolių, daugiau kaip 160 paukščių, 9 varliagyvių, 6 roplių, apie 1500 vabzdžių rūšių. Stambiųjų kanopinių žvėrių palyginti nedaug, pirmieji elniai pasirodė tik 20 a. 8 dešimtmetyje. 6 dešimtmetyje išplito bebrų populiacija. Kurtinių 20 a. antroje pusėje nuolat mažėjo, tik per paskutinius 2 dešimtmečius jų kiekis stabilizavosi. Girioje yra daugiau kaip 100 retų ir nykstančių gyvūnų rūšių (ąžuolinė ir didžioji miegapelės, jūrinis erelis, didysis apuokas, žuvininkas, kukutis ir kiti). 52 medžiai paskelbti gamtos paminklais: 49 pušys, 1 liepa, 2 ąžuolai.

Dainavos giria nuo Merkinės apžvalgos bokšto (už Nemuno – Dūdiškės miškas)

Girioje yra 54 archeologiniai paminklai (9 piliakalniai, 18 akmens amžiaus stovyklų), 10 architektūros, 13 dailės, 15 istorijos paminklų (1863 sukilimo, II pasaulinio karo, t. p. ir Holokausto aukoms). Įrengta daugiau kaip 120 trumpalaikio poilsio vietų, Dzūkijos nacionaliniame parke ir Čepkelių rezervate yra pažintinių takų ir apžvalgos vietų, etnokultūros ekspozicijų, Grūto kaime – Grūto parkas, Druskininkuose – vienintelis Lietuvoje miškų muziejus Girios aidas.

Dainavos girios didumą 14–16 a. valdė Lietuvos didieji kunigaikščiai, jie čia medžiojo. Gyventojų buvo nedaug, jie telkėsi Merkio ir jo intakų slėniuose. Pagrindiniai verslai – medžioklė, drevinė bitininkystė, grybų ir uogų rinkimas. Gausėjant gyventojų plėtėsi lydiminė žemdirbystė, miškų plotai ėmė mažėti.

Dainavos girios šilas

Atsirado daugiau kaimų, kai kurie girios plotai gavo vardus. Labiausiai miškai buvo kertami 17–18 a., pradėjus eksportuoti daug medienos. 19 a. daug geriausių medžių Merkiu ir Nemunu išplukdyta į užsienį. Dainavos giria labai nukentėjo per I ir II pasaulinius karus. 20 a. antroje pusėje miškai buvo atkurti, jų našumas padvigubėjo. 1863 girioje veikė sukilėliai, per II pasaulinį karą – sovietų partizanų Dainavos partizano būrys. 1945 05 J. Vitkaus iniciatyva įkurta Lietuvos partizanų Dzūkų grupė, 1945 11 perorganizuota į A apygardą, o 1946 06 – į Dainavos apygardą (veikė iki 1952 08). Dainavos girioje daugiausia telkėsi šios apygardos Merkio rinktinės ir Geležinio Vilko rinktinės partizanai. Atkūrus nepriklausomybę žuvusiems kovotojams pastatyta atminimo kryžių.

2355

228

-Žuvinto pelkė; -Čepkelių rezervatas; -Dzūkijos nacionalinis parkas; -Varėnos miškai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką