dainõs fòrma (vok. Liedform), mažiausia savarankiškai vartojama vokalinės arba instrumentinės muzikos forma. Būdingi požymiai: viena tema, ryšys su strofinės dainos ar šokio vidine sandara (tolygus metrinis pulsas, simetriškas sintaksinių darinių išsidėstymas, poetinės eilėdaros rimus primenantys melodinių ir harmoninių kadencijų santykiai muzikinių eilučių – frazių, sakinių – pabaigoje). Būna viendalė, dvidalė (aa1 arba ab), tridalė (aba). Paprastosios dainos formos gretinimo būdu gali įeiti į sudėtingesnių dainos formų struktūrą. Terminą dainos forma pirmasis pavartojo A. B. Marxas (1837), kuris tonacinės muzikos formas suskirstė į tris pagrindinius tipus ir pavadino juos pagal būdingus žanrus dainos, rondo, sonatos formomis.
2309