Dãkija (Dacia), senovės Romos provincija dabartinės Rumunijos teritorijoje. Ją nukariautų dakų žemėse 106 įkūrė imperatorius Trajanas. Svarbi romėnams dėl strateginės padėties (ribojosi su barbarų gentimis) ir gausių aukso, sidabro telkinių. Pamažu kolonizuota ir romanizuota: buvę genčių centrai virto miestais, turinčiais Romos provincijų savivaldą (didžiausi – Sarmizegetusa, Drobeta, Napoka, Apuluas); iš vietos gyventojų atimta diduma žemių buvo atiduota kolonistams romėnams, pasienis, skyręs imperiją nuo puldinėjančių barbarų genčių, sutvirtintas gynybinių įrengimų sistema. Imperatoriaus Hadriano laikais (117–138) Dakiją pradėjo puldinėti barbarai. Imperatorius Aurelianas 271 atšaukė iš Dakijos kariuomenę (ji tapo pirmąja provincija, kurią romėnai paliko dėl barbarų antpuolių) ir dalį gyventojų iškėlė į Dunojaus dešinįjį krantą; ten įkūrė 2 naujas provincijas – Pakrantės Dakiją ir Vidurio Dakiją. Senąją Dakiją kuriam laikui užėmė vestgotai ir gepidai, jos teritorijoje liko ir dalis romanizuotų gyventojų (dabartinių rumunų protėviai).
dakų šventyklų (1 a. pr. Kr.) liekanos Sarmizegetusoje (dabar Grădiştea Muncelului)
-Romos provincijos